Šinšila – tai švelniakailis žvėrelis, kurio kailiuko grožis ir švelnumas nepalieka nė vieno abejngo. Šie gyvūnėliai yra ne tik gražūs, bet ir įdomūs – juos galima stebėti valandų valandas. Šie graužikai nereikalauja labai didelės priežiūros, tačiau ji nėra tokia pati, kaip triušių ar žiurkėnų. Taigi, ką svarbu žinoti apie šinšilų auginimą?
Šinšilų elgesys
Šinšila nėra labai socialus gyvūnas, tačiau meilaus elgesio ją galima išmokyti. Jei augintinė bus nuo pat mažų dienų socializuojama, tokiu atveju ji taps „rankiniu“ augintiniu, kurį laikydami rankose galėsite žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Svarbu žinoti, kad imant šinšilą į rankas, augintinio negalima per stipriai spausti – grubesnis paspaudimas gali lemti šonkaulių lūžius. Šinšilos, priešingai nei žiurkės, negali būti išmokomos smagių triukų, be to, narvelyje dažniausiai neišmoksta tuštintis vien tik į tam skirtą dėžutę. Nors žmogaus dėmesys ne visada yra įvertinamas taip, kaip norėtųsi, tačiau kai kurios šinšilos suklūsta, kai išgirsta grįžusio šeimininko žingsnius, ar net atkiša skruostą pakasymui. Vis dėlto, šinšilos visada džiaugiasi savo gentainių draugija, tad nesuklysite, jei nuspręsite auginti ne vieną, bet dvi šinšilas.
Šinšilos būsto įrengimas
Vienai šinšilai gali užtekti maždaug 60x60x60 cm narvelio, o tuomet, jei auginsite dvi šinšilas, narvelis turėtų būti erdvesnis. Šinšilos yra kilusios ne iš lygumų, bet iš Andų kalnų, tad tikrai nesuklysite parinkdami tokį narvą, kurio aukštis yra didesnis už plotį. Narvelyje reikėtų įrengti briaunų ir lentynų, kur augintinis galėtų užsiropšti, taip pat patartina pritvirtinti maisto dubenėlį ir vandens gertuvę. Narvelio dugną išklokite smėliu, pjuvenomis ar kitokiu kraiku, tačiau venkite pušies ar kedro drožlių (jose yra šinšiloms pavojingų aromatinių medžiagų ir aliejų). Narvelį valykite ne rečiau nei kartą per savaitę, kasdien patikrinkite, ar narvelio grindys nėra drėgnos. Šinšilų negalima maudyti vandenyje – tai joms gali būti pražūtinga. Vis dėlto, šie gyvūnėliai labai mėgsta švarintis smėliuke, tad 2-3 kartus per savaitę narvelyje pastatykite žemą indą su specialiu šinšiloms skirtu smėliu.
Šinšilos mityba
Natūralioje aplinkoje šinšilos minta augalų šaknimis, medžių žieve, žole, šienu, vaisiais, uogomis ir t.t. Užtikrinti visavertę namuose laikomos šinšilos mitybą gali būti gana sudėtinga, tad palankiausia rinktis specialų šinšiloms skirtą pašarą. Šinšilą patartina šerti du kartus per dieną, geriausia tą daryti kasdien tokiu pat metu. Svarbu žinoti, kad šinšilai kiekvieną dieną reikia duoti šieno, retkarčiais galima palepinti įvairiais skanėstais. Šinšilai tikrai patiks džiovinti vaisiai (obuoliai, papajos, ir t.t.), nesūdytos saulėgrąžos, moliūgų sėklos, riešutai. Skanėstai turėtų sudaryti tik labai nedidelę dalį viso mitybos raciono, todėl jų geriausia duoti tik kartą ar du kartus per savaitę ir labai nedideliais kiekiais. Šinšila yra gana mažas gyvūnėlis, todėl pakaks vos vieno riešuto ar poros sėklų. Jei šinšila skanėstų gaus pernelyg daug, ji ims tukti, o tuomet, jei mityba nebus visavertė, tai turės neigiamos įtakos gyvenimo trukmei. Deja, dėl prastos mitybos nemažai šinšilų išgyvena vos 3-5 metus, o gamtoje jų gyvenimo trukmė yra 3-4 kartus ilgesnė (namuose auginamos šinšilos gali išgyventi iki 16 metų).
