Šuo – vienas dažniausiai pasirenkamų augintinių. Vienos šunų veislės sulaukia didesnio susidomėjimo, kitos – mažesnio, o kai kurios yra gana retos ir neįprastos, todėl tiesiog verčia aiktelėti iš nuostabos. Kai kurių veislių atstovai pasižymi gana neįprastomis savybėmis, todėl jie yra laikomi gana keistais šunimis. Taigi, kokios veislės turi tam tikrų ypatingų bruožų, kurie šiuos šunis išskiria iš kitų keturkojų?

1. Pulis (Puli)

Šios veislės atstovų kailis yra tikrai neįprastas – jis susisukęs į virveles, kurios primena dredus. Žinoma, tokio kailio šuo – skonio reikalas: vieni pulius tiesiog dievina, o kiti jais baisisi. Kai bebūtų, šios veislės atstovai yra auginami jau daugybę metų – buvo rasta įrodymų, liudijančių, kad ši veislė susiformavo prieš 6000 metų ar dar seniau. Spėjama, kad anksčiau šie šunys buvo paplitę Azijoje, o vėliau buvo atgabenti į Vengriją, kur puliai tapo nepakeičiamais avių ganytojais. Šiandien puliai dažniausiai auginami kaip šeimos bičiuliai, kurie yra labai protingi ir reikalaujantys nemažai dėmesio. Nors kailio virvelės susiformuoja natūraliai, tačiau šeimininkai turi pasirūpinti, kad jos atrodytų tvarkingai, be to, kartais prireikia kailį patrumpinti.

Daugiau skaitykite čia: Pulis (Puli)

2. Meksikiečių plikasis (Xoloitzcuintli)

Meksikiečių plikasis šuo yra kilęs iš Meksikos, kur šios veislės atstovai žinomi jau nuo seno, – actekų laikais šie šunys buvo labai garbinami. Populiarioje legendoje pasakojama, kad meksikiečių plikuosius šunis Dievas sukūrė iš sidabro, kuris taip pat buvo naudojamas kurti žmones. Sidabrinį šunį Dievas atidavė žmonėms ir įsakė branginti kaip savo gyvybę. Jauni šios veislės atstovai yra labai energingi ir triukšmingi, tačiau suaugę tampa ištikimais ir paklusniais augintiniais. Meksikiečių plikieji šunys neturi kailio, todėl jiems yra reikalinga specifinė priežiūrą: odą reikia nuolatos drėkinti, saugoti nuo žvarbaus oro ir nuo nudegimų saulėje.

Daugiau skaitykite čia: Meksikiečių plikasis šuo (Xoloitzcuintli)

3. Peru inkų orchidėja (Peruvian Inca Orchid)

Peru inkų orchidėja – tai beplaukis šuo labai neįprastu pavadinimu. Ši šunų veislė yra labai reta – visame pasaulyje jos atstovų suskaičiuojama apie 1000. Peru inkų orchidėja savo išvaizda labai primena meksikiečių plikuosius šunis, tačiau įdėmiau įsižiūrėję pastebėsime ne vieną skirtumą. Šios veislės šunis labai garbino inkai, tačiau pati veislė susiformavo gerokai anksčiau nei inkų kultūra. Buvo manoma, kad Peru inkų orchidėja gali išgydyti įvairias ligas, ypač skrandžio sutrikimus, – tereikia apsikabinti šios veislės šunį. Peru inkų orchidėja yra gana užsispyręs šuo, todėl dresūra gali pareikalauti nemažai pastangų. Vis dėlto, jei šuo bus mokomas dar nuo mažumės, sunkumų kilti neturėtų.

Daugiau skaitykite čia: Peru inkų orchidėja (Peruvian Inca Orchid)

4. Norvegų lundehundas (Norwegian Lundehund)

Norvegų lundehundas yra gana paprastos išvaizdos šuo, tačiau jis iš kitų veislių atstovų išsiskiria tuo, kad turi ne penkis, bet šešis pirštus. Be to, šių šunų fiziniai sugebėjimai yra tiesiog stulbinantys: norvegų lundehundas geba kakta pasiekti nugarą, o kojas gali ištiesti abiem kryptimis. Šios veislės atstovai yra puikiai prisitaikę prie įvairių gamtos sąlygų – prireikus jie gali uždengti ausų angas, kad į jas nepatektų vandens ar nešvarumų. Norvegų lundehundai yra puikūs plaukikai, be to, jie gali laipioti net ir labai stačiomis uolomis, tad nieko keisto, kad šios veislės atstovais buvo labai susidomėję medžiotojai, kuriems buvo reikalingas patikimas pagalbininkas. Šiandien ši šunų veislė yra labai reta – visame pasaulyje norvegų lundehundų suskaičiuojama vos pusantro tūkstančio.

Daugiau skaitykite čia: Norvegų Lundehundas (Liunis, Norwegian Lundehund)

5. Kinų kuoduotasis šuo (Chinese crested)

Kinų kuoduotasis šuo nepalieka nė vieno abejingo: vieniems šie šunys kelia didelį susižavėjimą, o kitiems šie šunys atrodo bjaurūs. Įdomu tai, kad kinų kuoduotieji šunys gali būti ir beplaukiai, ir su kailiu. Beplaukiai kinų kuoduotieji šunys dažniausiai būna ne tik pliki, bet taip pat ir neturintys priekinių dantų, tad šių šunų mitybos poreikiai gali būti kiek specifiški. Nors veislės pavadinimas leidžia manyti, kad šie šunys yra kilę iš Kinijos, tačiau tai nėra tiesa – rasti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad kinų kuoduotieji šunys yra kilę iš Afrikos ar iš Šiaurės Amerikos.

Daugiau skaitykite čia: Kinų kuoduotasis šuo (Chinese Crested dog)

6. Karolinos šuo (Carolina dog)

Karolinos šunys yra laikomi vienos seniausių Šiaurės Amerikos veislių atstovais. Šių šunų DNR yra labai panašus į Naujosios Gvinėjos dainuojančių šunų ir Australijos dingų. Karolinos šunys yra gana primityvūs ir gali turėti įvairių elgesio problemų, todėl tokie šunys nėra rekomenduojami pradedantiesiems šunų augintojams. Karolinos šunims yra būtina ankstyva socializacija ir nuosekli dresūra, nes priešingu atveju užaugęs šuo gali elgtis tarsi laukinis.

Daugiau skaitykite čia: Karolinos šuo (Carolina dog)

7. Katahulos leopardinis šuo (Catahoula leopard dog)

Katahulos leopardinis šuo tiesiog prikausto praeivių dėmesį, ir tai tikrai nestebina, – juk šių keturkojų išvaizda yra tikrai neįprasta. Vis dėlto, išvaizda nėra vienintelis Katahulos leopardinių šunų bruožas – šios veislės atstovai gali lengvai įkopti į medžius. Katahulos leopardiniai šunys yra puikūs medžiotojai, kurie gali dirbti įvairiomis gamtinėmis sąlygomis, todėl šios veislės atstovai yra labai vertinami medžiotojų.

Daugiau skaitykite čia: Katahulos leopardinis šuo (Catahoula Leopard Dog)