Tikriausiai nė vienas šeimininkas nedrįs ginčytis, kad kartu gyvenantis augintinis yra visavertis šeimos narys. Deja, nepaisant didelės meilės savo keturkojui, būna, kad šio sveikata pasirūpinti suskumbama tik tuomet, kai gyvūnui jau gresia rimtos bėdos. Birželį startavęs projektas NENORIU BŪTI APSAUGOTAS PUSIAU skatina nenumoti ranka į augintinių sveikatos problemas ir domėtis, kaip apsaugoti savo gyvūną. Į klausimus apie aktualias vasarą ir ne tik augintinių bėdas atsakė biologijos mokslų doktorantas, veterinaras Vytautas Sabūnas.

Dėl blusų gali susirgti mažakraujyste

Tiek vasarą, tiek kitais metų laikais itin aktuali gyvūno nuo blusų apsauga. Nors paprastai šiais parazitais augintiniai užsikrečia nuo kitų lauko gyvūnų – valkataujančių šunų ar kačių, gali nutikti ir taip, kad blusų atsiras ir pas tik namuose būnantį keturkojį.

„Žmonės gali namo su batais parsinešti blusų kiaušinėlių ir taip apkrėsti naminius gyvūnėlius, kurie išvis neina į lauką, pavyzdžiui, kates“, – pasakojo veterinaras, atkreipęs dėmesį, kad tai nėra dažnas atvejis, tačiau taip nutikti gali.

Pasak V. Sabūno, blusos gyvūnui pavojingos dėl kelių priežasčių – jos gali sukelti odos susirgimų, pernešti infekcijas ir parazitus ar net paskatinti mažakraujystę. Veterinaro teigimu, tai reta, straipsniuose aprašoma patologija, atsirandanti tarp gyvūnų, labai stipriai užsikrėtusių blusomis.

„Dėl kraują siurbiančių ir juo besimaitinančių blusų augintiniui dėl geležies deficito gali išsivystyti mažakraujystė. Didelis blusų kiekis nuolat siurbia kraują ir išsekina organizmo geležies atsargas, todėl nebesigamina nauji eritrocitai“, – sakė V. Sabūnas.

Jei blusos augintiniui sukėlė odos susirgimus, pavyzdžiui, blusinį dermatitą, nuolat besikasantis gyvūnas gali išsekti, o dėl nuolatinio kasymosi atsirasti žaizdos – taip gyvūnas gali užsikrėsti antrine bakterine infekcija dėl pažeisto odos apsauginio barjero.

Kaip sakė V. Sabūnas, blusos taip pat sukelia ne tik odos susirgimus, bet gali pernešti ir specifines infekcijas.

„Pavyzdžiui, yra tokia kačių įdrėskimo liga: pačios katės šia nuo blusų atsiradusia infekcija neserga, bet gali ją pernešti šunims ir žmonėms, kuriems ji gali sukelti labai rimtų sutrikimų. Jau dėl to reikėtų saugotis kačių įdrėskimų ir įkandimų. Taip pat blusos gali pernešti žarnyno kirminus, virusines infekcijas“, – pasakojo specialistas.

Gyvūnas neturi būti apsaugotas pusiau

Vis labiau socialiniuose tinkluose šmėžuojanti projekto NENORIU BŪTI APSAUGOTAS PUSIAU grotažymė ragina šeimininkus susimąstyti apie gyvūnų apsaugą nuo parazitų, kurie gali sukelti augintiniams išties rimtų susirgimų.

Kaip pasakojo V. Sabūnas, siekiant apsaugoti savo šunį, pavyzdžiui, nuo blusų, paprastai naudojami antkakliai, lašiukai, purškalai ir tabletės. Jo teigimu, visos priemonės yra pakankamai geros, tačiau pranašumų turi tabletės, nes jas patogu augintiniui suduoti, be to, kitas priemones žmonės dažnai vartoja netaisyklingai, nepasiskaitę informacinio lapelio ar neišklausę veterinaro patarimų.

„Tabletės pranašumas tas, kad ją davus žinome, kad medžiaga pateko į organizmą ir veiks tiek, kiek turi veikti, visiškai nesvarbu, ar gyvūnas bus maudomas, – kalbėjo specialistas. – Jos taip pat turi platesnį veikimo spektrą nuo įvairių parazitų. Pavyzdžiui, antkakliai ir lašiukai apsaugo ir atbaido nuo blusų bei erkių, o tabletės papildomai veikia prieš niežus, apvaliąsias žarnyno kirmėles. Tai patogu gyvūno augintojui, kuris žino, kad davęs tabletę, profilaktiškai padėjo gyvūnui apsisaugoti ir nuo kitų parazitų.“

Erkę reikia traukti kuo skubiau

Bene viena aktualių problemų vasarą – gamtoje tykančios erkės, kurios gyvūnui gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir miesto parke. Ką daryti, jei pastebėjote, kad jūsų augintiniui įsisiurbė erkė? Pasak veterinaro V. Sabūno, svarbiausia – nedelsti ir erkę ištraukti kuo greičiau.

„Erkė infekciją perneša ne iš karto, o praėjus daugiau nei 24–48 val. Jeigu taip nutiko, dažniausiai tai pasireiškia per keletą dienų ar savaičių: gyvūnas pasidaro vangus, dingsta apetitas, daugiau guli, kai kurios ligos sukelia šlapimo spalvos pasikeitimų, karščiavimą, kurį žmonės ne visą laiką pastebi, nes reikia matuoti temperatūrą“, – apie tai, kada derėtų kreiptis į veterinarą, pasakojo specialistas.

Gyvūnų augintojai taip pat turėtų apsaugoti savo gyvūną ir nuo kitų tipų erkučių. Pasak V. Sabūno, niežinės erkutės į augintinio organizmą patenka jomis užsikrėtus nuo kitų laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, usūrinių šunų, lapių, arba po kontakto su kitais sergančiais keturkojais.

„Du pagrindiniai simptomai – niežulys ir išplikimai – vadinamosios alopecijos, kai kuokštais iš tam tikrų plotų iškrinta plaukai, arba jie labai išretėja. Žinoma, papildomai atsiranda ir žaizdų bei paraudimų“, – apie galimus niežų simptomus pasakojo specialistas.

Pasak veterinaro, augintiniams gali pakenkti ir kita, demodex erkučių, rūšis, sukelianti keturkojams demodekozę.

„Šios erkutės ypatingos tuo, kad gyvena daugumos gyvūnų odoje, o jų sukelta liga dažniausiai pasireiškia tik arba jauniems gyvūnams, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, arba gyvūnams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, turintiems kitų ligų“, – kalbėjo veterinaras V. Sabūnas. Jo teigimu, dėl organizme natūraliai gyvenančių parazitų tam tikru augintinio gyvenimo laikotarpiu demodekozė gali pasireikšti simptomais, panašiais į niežus – odos bėrimu, paraudimu, išplikimu, niežuliu.

Visapusišką apsaugą nuo erkių, niežų ir demodekozės gyvūnui galima suteikti specialiomis kramtomomis, kartą per mėnesį vartojamomis tabletėmis.

Bitės įgėlimas gali sukelti pavojų gyvybei

Pavojų gyvūnui gali sukelti ne tik parazitai, bet ir kiti gyviai. Nors dažnai lauke žaidžiantys keturkojai mėgsta pagainioti įvairius vabzdžius, toks nekaltas žaidimas gali sukelti rimtų pasekmių, todėl svarbu žinoti, kaip galite gyvūną apsaugoti ir jam padėti.

Jei įgėlus vabzdžiui, ištino jūsų augintinio snukio sritis, lūpos, tai laikoma viena lengviausių reakcijų ir reikėtų kreiptis į veterinarą antialerginių vaistų. Paprastai jų suleidus, per parą patinimas turėtų praeiti. Vis dėlto, pasak veterinaro V. Sabūno, bitės ar širšės įgėlimas gali būti pavojingas gyvūno gyvybei.

„Yra du reakcijų tipai, kada įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei. Pirmiausia, kai vystosi obstrukcinis kvėpavimo nepraeinamumas: tuomet išbrinksta minkštieji burnoje esantys audiniai, užspaudžiantys kvėpavimo takus, ir gyvūnas negali įkvėpti. Antra, pavojinga gyvybei reakcija, kai staigiai po bitės ar širšės įgėlimo krinta kraujospūdis: tuomet gyvūnas dažniausiai apsivemia, pasituština po savimi, būna, netgi nualpsta ar praranda sąmonę“, – pasakojo veterinaras. Jis šeimininkus ramina, kad viskas gali baigtis gerai, jei reaguosite greitai – tokį gyvūną reikia iškart vežti į veterinarijos kliniką.

Pasak V. Sabūno, pats šeimininkas augintiniui po bitės ar širšės įgėlimo gali padėti, jei turi tinkamų medikamentų – antihistaminių vaistų, adrenalino. Deja, žmonės dažnai nežino, kokiomis dozėmis ir kaip juos vartoti, todėl specialistas pataria kreiptis tiesiai į veterinarą.

Vis dėlto, jei vabzdžiui įgėlus, augintiniui vystosi kvėpavimo takų nepraeinamumas ir skubiai reikia pagalbos, galima pačiam bandyti padėti gyvūnui.

„Tokiu atveju reikia bandyti mechaniškai rankomis atlaisvinti kvėpavimo takus ir pražiodžius burną spausti patinusius minkštuosius audinius, kad patektų oras, kiek įmanoma ištiesti galvą. Deja, kai tai įvyksta, šunys draskosi, kanda šeimininkui, tad tai ne visą laiką pavyksta padaryti“, “ kalbėjo V. Sabūnas.

Jei gyvūnas nualpsta, jam stoja širdis arba kvėpavimas, pasak specialisto, galima atlikti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą, bet tam, kaip ir žmonių medicinoje, reikia specifinių žinių.

Rūpintis gyvūnais reikia kasdien

Kai aplinkui tyko tiek pavojų, gyvūnų sveikata rūpintis kasdien visoje Lietuvoje ragina socialinis projektas NENORIU BŪTI APSAUGOTAS PUSIAU. Jo iniciatorių tikslas – skleisti žinią, kad tik šeimininkai gali pasirūpinti augintinio sveikata.