Prieš nusprendžiant įsigyti šunį svarbu įvertinti, kad nuostolių tikrai bus: jauniems šuniukams sunku atsispirti pagundai paragauti baldų ar kitų daiktų, o aštrūs dantukai gali pridaryti nemažai žalos. Laimei, šunys yra protingi gyvūnai, todėl įdėjus šiek tiek pastangų tikrai pavyks atpratinti nuo šio blogo įpročio. Taigi, kokių veiksmų vertėtų imtis?

Neduokite graužti savo avalynės

Negaila senų šlepečių? Puiku, galite drąsiai jas išmesti, tačiau jokiu būdu neduokite jų šuniui. Taip, augintinis tikrai patirs smagių akimirkų jas niokodamas, tačiau pagalvokite, kaip vėliau paaiškinsite šuniui, kad nevalia graužti jūsų brangių batų? Šuo užuos tą patį savo šeimininko kvapą, tad kodėl nepasimėgavus graužimo procesu? Vertėtų vengti tokių klaidų, nes vėliau nebespėsite pirkti naujų batų.

Šunys išmoko šeimininkus tvarkos

Ne vietoje palikti daiktai gali iššaukti nelaimę. Jei baiminatės, kad šuo gali ką nors sugraužti, saugomus daiktus paprasčiausiai paslėpkite: šuniui prieinamoje vietoje nepalikite batų ar kitų daiktų, kuriuos augintinis gali sugraužti. Tai yra svarbu ne vien tik dėl galimų nuostolių, bet taip pat ir dėl augintinio sveikatos: jei šuo sugrauš nevalgomą daiktą, tai gali baigtis net labai liūdnai. Jei šunį paliksite vieną, įsitikinkite, kad patalpoje nėra nepaslėptų daiktų, įvertinkite, kokius daiktus augintinis gali pasiekti, ir t.t.

Pagirkite, jei šuo domisi savo žaislais

Nukreipkite šuns dėmesį, jei pastebite, kad jis graužia stalo koją ar kitus namuose esančius daiktus, ir pagirkite, jei jis domisi savo žaislais. Nebauskite šuns, jei randate tik nusikaltimo įkalčius – šuo tikrai nesupras, už ką yra baramas. Kas kita, jei pamatysite jį netinkamai besielgiantį – tik tuomet jis gali suprasti, kad daro kažką negero. Jei grįžtate namo ir randate sugraužtų daiktų, galite bausti nebent save – juk tai jūs neužkirtote tam kelio.

Išbandykite kramtymui skirtus žaislus

Gyvūnų prekių parduotuvėse galime rasti tikrai nemažai žaislų, kurie yra skirti būtent graužimui. Jei augintinis domėsis savo žaislais, tikėtina, kad baldai ir kiti daiktai liks sveiki. Rinkdamiesi tinkamus žaislus turėtumėte įsitikinti, ar jie tikrai atlaikys aštrius jūsų augintinio dantis – pirkite tik tokius žaislus, kurie yra pritaikyti kramtymui. Į kai kuriuos graužimui skirtus žaislus galima įdėti konservų ar mėsos – augintinis turės pats sugalvoti, kaip šį maistą iškrapštyti (užduotis bus dar sudėtingesnė, jei žaislą užšaldysite, tačiau tai labiausiai tinka šiltuoju metų laiku). Taip pat gali pagelbėti įvairūs kramtalai, kuriuos augintinis gali graužti pakankamai ilgą laiką: tam puikiai tinka iš džiovinti galvijų subproduktai, natūrali džiovinta oda, elnio ragai, ir t.t. Reikėtų vengti tokių kramtalų iš odos, kurie yra susukti į mazgo ar kaulo form: tokių produktų gamyboje neretai yra naudojami klijai, be to, toks skanėstas nėra pakankamai saugus – jis iškramtomas iki ilgos tąsios masės, kurią rydamas augintinis gali paspringti ar net uždusti.

Ar padeda atbaidančios priemonės?

Manoma, kad įvairios atbaidančios priemonės gali padėti įveikti įprotį graužti daiktus, tačiau jos dažniausiai padeda tik iš dalies, arba apskritai nėra veiksmingos. Kai kurie šunų augintojai daiktus bando ištepti tam tikra medžiaga, kuri šuniui nėra skani (pavyzdžiui, specialiais tepalais, kurių galima rasti veterinarijos vaistinėse). Jei tokia medžiaga ištepami jūsų batai, tikėtina, kad kartą pabandęs juos graužti vėliau to daryti nebenorės, tačiau tai ne visuomet yra veiksminga.

Užtikrinkite pakankamą fizinę ir emocinę iškrovą

Gali atrodyti, kad šuo geriausiai jaučiasi išsilakstęs pievoje ar miške, tačiau toks šuns iškrovimas gali pareikalauti nemažai jūsų laiko (kartais – net ir pusdienio). Šuo geriausiai jaučiasi tada, kai gali išsikrauti ne tik fiziškai, bet taip pat ir emociškai. Pavyzdžiui, medžiokliniams šunims puikiai tinka įvairūs uoslę lavinantys žaidimai, kurių metu augintinis gali pasinerti į kvapų įvairovę ir pasimėgauti uostinėjimo džiaugsmu (galite naudoti uostymo kilimėlius, žaislus-mįsles, kuriuose galima paslėpti skanėstų, ir t.t.) Kiekvienam šuniui kasdien yra reikalinga bent šiokia tokia proto mankšta – mokydami augintinį naujų komandų galite nustebti, kad vos per 15 minučių šuo pavargsta labiau nei žaisdamas su kitais šunims ar lakstydamas palaidas miške. Pavargęs šuo – laimingas šuo, todėl jam tikrai nekils pagundų graužti baldus ar namuose esančius daiktus.

Šuns narvas – ne kalėjimas

Nors dalis šunų augintojų narvą sieja su kalėjimu, tačiau galite būti užtikrinti, kad narvas jūsų augintiniui tikrai nekels jokių blogų asociacijų (žinoma, jei prie jo pratinsite pozityviai). Tai turėtų būti ramus poilsio kampelis, kuriame šuo jaustųsi saugus, todėl išeidami iš namų čia galėsite drąsiai palikti augintinį. Žinoma, tuo nereikėtų piktnaudžiauti – kai tik grįšite namo, skirkite savo augintiniui pakankamai dėmesio.

Nors dažnai manoma, kad noras niokoti daiktus praeis savaime, tačiau turite suprasti, kad geriausių rezultatų pasieksite tik tada, jei mokysite augintinį tinkamo elgesio.

PatarimuPasaulis.lt