Voverė skraiduolė (Sugar glider): ką svarbu žinoti būsimiems augintojams?

Voverė skraiduolė, kitaip dar vadinama cukrine skraiduole (Sugar glider), – tai nedidelis sterblinis žvėrelis, kuris yra kilęs iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos. Suaugusi voverė skraiduolė sveria vos 100-200 gramų, tačiau teigiama, kad jos intelektas prilygsta dvejų metų vaikui. Lietuvoje šie mieli padarėliai vis dažniau pasirenkami kaip namų augintiniai: jie yra lengvai prijaukinami ir labai prisiriša prie savo šeimininkų.

Išvaizda

Patinėliai įprastai būna didesni už pateles, ilgis nuo nosies iki uodegos galiuko siekia 24-30 cm. Kailiukas storas ir minkštas, gali būti įvairių atspalvių (dažniausios spalvos – balta, gelsva, juoda su juosta ant nugaros, ruda). Voverių skraiduolių akys labai didelės, prisitaikiusios matyti tamsoje. Ausytės sukiojasi į visas puses – tai padeda paprasčiau aptikti grobį.

vovere skraiduole sugar glider augintinis

Charakteris

Voverės skraiduolės yra labai socialūs augintiniai, kurių kiekvienas turi individualų charakterį. Šie gyvūnėliai yra puikūs akrobatai, gebantys tiesiog perskrieti kambarį ir nutūpti ant šeimininko rankų: jei voverė bus mokoma šios komandos, ji visuomet nutūps ant rankos, vos tik parodysite gestą. Voverės skraiduolės yra naktiniai gyvūnai, todėl didžiausiu aktyvumu pasižymi naktį: jei tamsiuoju paros metu norite visiškos ramybės, šis gyvūnėlis nebus pats tinkamiausias pasirinkimas. Cukrinės skraiduolės nėra labai tylūs augintiniai: šie mieli padarėliai skleidžia įvairiausius garsus, ir net moka atkartoti šuns lojimą! Dienos metu voverė skraiduolė dažniausiai tiesiog ilsisi, todėl svarbu jai įrengti pakankamai ramią zoną. Su šiais augintiniais svarbu elgtis švelniai – besigindama cukrinė skraiduolė gali panaudoti ne tik aštrius nagučius, bet taip pat ir dantis. Jei baiminatės, kad voverė skraiduolė namuose gali nuobodžiauti, galite pasvarstyti ne apie vieno, bet apie dviejų tokių augintinių įsigijimą. Jei laikysite vieną voverę skraiduolę, turėsite užtikrinti, kad augintinis kasdien gautų bent 1-2 valandas kokybiško dėmesio. Jei cukrinė voverė nuobodžiaus, ji gali tapti agresyvi žmonėms ar net imti žalotis.

Narvo įrengimas

Cukrinių voverių narvas turėtų būti pakankamai erdvus ir aukštas, kuriame augintinis galėtų karstytis ir laipioti. Narve rekomenduojama įrengti laipynių, ant kurių augintiniui būtų patogu nutūpti (tam puikiai tinka dideli augalai ar medžių šakos, geriausia rinktis obelų, kriaušių, gluosnių ar akacijų šakas). Narvelyje patartina įrengti hamako tipo kišenių, kuriose šie augintiniai labai mėgsta snausti. Hamakus rekomenduojama skalbti bent kartą per savaitę – ilgainiui jie gali imti skleisti blogą kvapą. Narvo dugnas išklojamas kraiku, kuris turėtų būti keičiamas ne rečiau nei kartą per savaitę. Net ir labai erdviame narve šiems aktyviems augintiniams bus per ankšta – cukrinės voverės puikiai jausis tik tada, jei karts nuo karto bus išleidžiamos padūkti po namus (tai taip pat padės suformuoti tvirtesnį tarpusavio ryšį). Voverių skraiduolių nerekomenduojama palikti laisvų be priežiūros – galite nustebti, kokių išdaigų jos gali pridaryti, be to, tai bus tikrai nesaugu pačiam augintiniui.

loadmoduleid 133loadmoduleid 134

Mityba

Nelaisvėje cukrinės voverės minta eukaliptais, medžių sula, vabzdžiais ir nektaru. Subalansuoti nelaisvėje auginamų voverių skraiduolių mitybą nėra labai paprasta, todėl geriausia rinktis nykštukinėms voverėms skirtą pašarą (dienos maisto norma sudaro ne daugiau nei penktadalį augintinio kūno svorio). Šis pašaras turėtų sudaryti tris ketvirtadalius viso mitybos raciono, o likę 25 procentai turi būti baltyminis maistas (milčius, svirpliai, vorai, virta vištiena, virti kiaušiniai). Taip pat galima duoti kivių, obuolių, kriaušių, melionų, arbūzų, braškių, vynuogių, avokadų, agurkų, kopūstų, saldžiųjų paprikų, riešutų ir sėklų (anakardžių, lazdyno, migdolų ar žemės riešutų, saulėgrąžų). Kartais galima duoti jogurto, kurio sudėtyje nėra konservantų. Cukrinėms voverėms nereikėtų duoti rabarbarų, česnako, svogūnų, šokolado ir kito maisto, kurio sudėtyje yra pridėtinio cukraus ar druskos. Geriausia voverę skraiduolę šerti vakare, kada augintinis pabunda. Vanduo turėtų būti patiekiamas graužikams skirtose gertuvėse arba atviruose dubenėliuose, jį būtina keisti kas vakarą. Geriausia rinktis lengvai valomus, pakabinamus dubenėlius, kuriuos bus paprasta išimti ir išplauti.

Sveikata

Nors cukrinės voverės pasižymi specifiniu kvapu (stipresnį kvapą skleidžia patinėliai), tačiau maudyti šių augintinių nereikėtų (prireikus gali būti naudojamas naminiams gyvūnams skirtas sausas šampūnas). Jei voverių skraiduolių neplanuojate veisti, augintinį rekomenduojama kastruoti – tokiu atveju specifinis kvapas susilpnėja ar net visai išnyksta. Cukrinių voverių skiepyti nereikia, tačiau šiems augintiniams būtina nuolatinė veterinarinė priežiūra. Dažniausios voverių skraiduolių ligos – salmoneliozė, toksoplazmozė, klostridiozė, leptospirozė ir giardiazė. Taip pat į veterinarijos kliniką vertėtų vykti tada, jei cukrinė voverė imtų viduriuoti (vis dėlto, smarkiai išsigąsti nereikėtų – kartais taip nutinka ir dėl pernelyg didelio vaisių ar daržovių kiekio). Maitinančioms cukrinėms voverėms kartais pasireiškia sterblės uždegimas – apie tai išduoda prastas kvapas. Deja, cukrinių voverių šeimininkams ne visada pavyksta pastebėti ligų simptomus, todėl svarbu reaguoti į pakitusį augintinio elgesį ir kuo skubiau kreiptis į specialistus. Tinkamai prižiūrimos voverės skraiduolės nelaisvėje išgyvena apie 12 metų, tačiau kartais gyvenimo trukmė siekia ir 15-17 metų.