Legenda pasakoja, kad Birmos katės buvo labai garbinamos ir saugomos vienuolių. Kadaise Birmoje buvo viena didingiausių šventyklų, kurioje vienuoliai garbino deivę Cun-Kuankse. Ši deivė rūpinosi, kad mirusių vienuolių sielos persikūnytų į kitas būtybes. Tikėta, kad vienuolių sielos persikūnydavo į kates, ir tokiu pavidalu grįždavo į šventyklą. Būtent todėl šventykloje gyveno šimtai baltų kačių išraiškingomis akimis. Nors legendomis tiki tikrai ne visi, tačiau galime būti užtikrinti, kad tai – gana sena kačių veislė, kuri labai vertinama ir šiomis dienomis. Teigiama, kad Birmos katės iš tiesų galėjo lankytis vienuolių garbintoje šventykloje. Lietuvoje Birmos katės vis dar yra tikra retenybė, dažniausiai šias kates galima pamatyti tik vykstančiose parodose.

Veislės istorija

1898 metais Birmoje karinę tarnybą atliko majoras Gordonas Raselas. Aplankęs šventyklą iš vyriausiojo vienuolio gavo medalį su šventos katės atvaizdu. Vėliau nutiko taip, kad majoras Gordonas Raselas ir Augustas Pavje išgelbėjo šventyklą, todėl išvykdami gavo Birmos kačių porelę. Deja, pakeliui į Prancūziją katės neišgyveno, tačiau praėjus dešimtmečiui į Prancūziją buvo sėkmingai atgabentos dvi Birmos katės (Orloff ir Ksenija de Kaaba), kurios buvo sėkmingai panaudotos veisimui. 1964 metais pirmoji Birmos katė buvo nugabenta į Vokietiją, kur išgyveno net 20 metų. Šiandien yra teigiama, kad Birmos kačių veislė susiformavo kryžminant persų ir Siamo kates (būtent dėl to susiformavo Birmos katėms būdingos „pirštinaitės“ bei tipiška kailio spalva). Šios veislės kačių selekcinis darbas tikrai nebuvo paprastas ir sklandus – pirmasis veislės standartas buvo nustatytas dar 1925 metais, praėjus dešimtmečiui pasikeitė, o 1955 ir 1986 metais buvo aprašytas iš naujo.

Birmos katės: išvaizda

Birmos katė yra tvirto ir grakštaus kūno, pažinti šias kates galime pagal simetriškas kojas puošiančias „pirštinaites“. Nors tokios „pirštinaitės“ puošia ir daugybės kitų kačių letenas, tačiau Birmos kačių išskirtinumu laikoma simetrija. Birmos katės galva yra apvali, skruostai platūs, o ausys – nedidelės. Akys ovalo formos, tamsiai mėlynos spalvos. Kailis šilkinės tekstūros, purus, vidutinio ilgio. Įdomu tai, kad šios veislės kačių kailis yra nesiveliantis, o šaltuoju metų laiku išryškėja pūkuota „apykaklė“. Visi kačiukai gimsta balti, ir tik po kurio laiko išryškėja kailio dėmelės (paprastai – iki dviejų metų amžiaus). Tamsesnės kailio dėmės būdingos snukučio, uodegos ir kojų srityse. „Pirštinaitės“ turi būti simetriškos, ant galinių kojų ilgesnės nei ant priekinių. Birmos katėms būdinga kiaušinio lukšto spalva su auksiniu atspalviu ant nugaros. Šios veislės katės paprastai sveria nuo 4 iki 5 kilogramų.

Birmos katės: charakteris

Birmos katės yra labai švelnios ir gudrios, puikiai sutaria su kitais augintiniais bei mažais vaikais. Kadangi tai nėra labai reiklios katės, puikiai tinka ir pradedantiesiems kačių augintojams. Birmos katės labai vertina bendravimą su žmonėmis, nemėgsta būti vienos namuose. Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate darbe, geriausia auginti ne vieną, bet dvi kates. Birmos katės yra labai atsargios, nemėgsta labai aukštai laipioti, todėl galite nesibaiminti, kad augintinė gali numesti ir sudaužyti vertingus daiktus. Šios veislės katės žavi tuo, kad jų nuotaika yra pastovi, tai nėra agresyvios ar greitai įsižeidžiančios augintinės, kurių šeimininkai turėtų nertis iš kailio, kad galėtų įtikti katei. Birmos katės mielai bendrauja ne vien tik su savo namiškiais, bet taip pat ir su svečiais – jos tikrai leisis paglostomos ar net pačios susirangys patikusiam svečiui ant kelių. Birmos katėms yra būdingas gana ramus būdas. Šios katės nėra labai triukšmingos, nors ir mėgsta pažaisti, tačiau neapverčia namų aukštyn kojom. Birmos katės puikiai tinka gana ramiems žmonėms ir šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

Birmos katės: priežiūra

Birmos katės yra gana sveikos ir ilgaamžės. Teigiama, kad šios veislės katės vidutiniškai gyvena 14-15 metų, tačiau tinkamai prižiūrimos augintinės gali sulaukti ir kur kas daugiau metų. Birmos kačių priežiūra nėra labai sudėtinga, todėl šios veislės katės yra rekomenduojamos ir tiems žmonėms, kurie katės nėra laikę anksčiau. Svarbiausia užtikrinti, kad katės mityba būtų visavertė: nors paskutiniu metu vis labiau populiarėja augintinių šėrimas žalia mėsa, tačiau svarbu žinoti, kaip tą tinkamai padaryti. Paprasčiausiu (bet nebūtinai prasčiausiu) pasirinkimu gali būti visavertis sausas pašaras katėms. Birmos katės apetitu nesiskundžia, todėl duodamo pašaro kiekį reikėtų normuoti. Nutukusios katės yra labiau linkusios sirgti įvairiomis ligomis, todėl to geriausia išvengti. Birmos katės kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – nors kailis yra vidutinio ilgio, jis nėra linkęs veltis. Paprastai visiškai pakanka katę pašukuoti du kartus per savaitę – tam rinkitės gana švelnias šukas. Maudyti šios veislės kačių nereikia – jos yra pakankamai švarios, nes savo kailiuko „prausimui“ skiria tikrai nemažai laiko. Šėrimosi laikotarpiu Birmos katę reikėtų šukuoti kasdien, taip pat rekomenduojama duoti specialių skanėstų, padedančių išvengti plaukų sąvėlų susidarymo skrandyje.

PatarimuPasaulis.lt