Legenda pasakoja, kad Birmos katės buvo labai garbinamos ir saugomos vienuolių. Kadaise Birmoje buvo viena didingiausių šventyklų, kurioje vienuoliai garbino deivę Cun-Kuankse. Ši deivė rūpinosi, kad mirusių vienuolių sielos persikūnytų į kitas būtybes. Tikėta, kad vienuolių sielos persikūnydavo į kates, ir tokiu pavidalu grįždavo į šventyklą. Būtent todėl šventykloje gyveno šimtai baltų kačių išraiškingomis akimis. Nors legendomis tiki tikrai ne visi, tačiau galime būti užtikrinti, kad tai – gana sena kačių veislė, kuri labai vertinama ir šiomis dienomis. Teigiama, kad Birmos katės iš tiesų galėjo lankytis vienuolių garbintoje šventykloje. Lietuvoje Birmos katės vis dar yra tikra retenybė, dažniausiai šias kates galima pamatyti tik vykstančiose parodose.

Veislės istorija

1898 metais Birmoje karinę tarnybą atliko majoras Gordonas Raselas. Aplankęs šventyklą iš vyriausiojo vienuolio gavo medalį su šventos katės atvaizdu. Vėliau nutiko taip, kad majoras Gordonas Raselas ir Augustas Pavje išgelbėjo šventyklą, todėl išvykdami gavo Birmos kačių porelę. Deja, pakeliui į Prancūziją katės neišgyveno, tačiau praėjus dešimtmečiui į Prancūziją buvo sėkmingai atgabentos dvi Birmos katės (Orloff ir Ksenija de Kaaba), kurios buvo sėkmingai panaudotos veisimui. 1964 metais pirmoji Birmos katė buvo nugabenta į Vokietiją, kur išgyveno net 20 metų. Šiandien yra teigiama, kad Birmos kačių veislė susiformavo kryžminant persų ir Siamo kates (būtent dėl to susiformavo Birmos katėms būdingos „pirštinaitės“ bei tipiška kailio spalva). Šios veislės kačių selekcinis darbas tikrai nebuvo paprastas ir sklandus – pirmasis veislės standartas buvo nustatytas dar 1925 metais, praėjus dešimtmečiui pasikeitė, o 1955 ir 1986 metais buvo aprašytas iš naujo.

Birmos katės: išvaizda

Birmos katė yra tvirto ir grakštaus kūno, pažinti šias kates galime pagal simetriškas kojas puošiančias „pirštinaites“. Nors tokios „pirštinaitės“ puošia ir daugybės kitų kačių letenas, tačiau Birmos kačių išskirtinumu laikoma simetrija. Birmos katės galva yra apvali, skruostai platūs, o ausys – nedidelės. Akys ovalo formos, tamsiai mėlynos spalvos. Kailis šilkinės tekstūros, purus, vidutinio ilgio. Įdomu tai, kad šios veislės kačių kailis yra nesiveliantis, o šaltuoju metų laiku išryškėja pūkuota „apykaklė“. Visi kačiukai gimsta balti, ir tik po kurio laiko išryškėja kailio dėmelės (paprastai – iki dviejų metų amžiaus). Tamsesnės kailio dėmės būdingos snukučio, uodegos ir kojų srityse. „Pirštinaitės“ turi būti simetriškos, ant galinių kojų ilgesnės nei ant priekinių. Birmos katėms būdinga kiaušinio lukšto spalva su auksiniu atspalviu ant nugaros. Šios veislės katės paprastai sveria nuo 4 iki 5 kilogramų.