Persų katės (Persian cat)

Persų katės (Persian cat)

Veislė: Persų katės
Kilmės šalis: Iranas
Spalvos: Įvairios spalvos: balta, rusva, kreminė, juoda, mėlyna, pilka, sidabrinė, ruda, auksinė, kelių spalvų deriniai
Svoris: 4-7 kg
Ilgaamžiškumas:    14-15 metų
Kiti pavadinimai: Persian cat

Persų katės pirmiausia sužavi savo išvaizda, kuri yra tikrai išskirtinė. Vis dėlto, šių kačių charakteris taip pat yra ne ką mažiau pavergiantis: persų kačių augintojai sutinka, kad auginti šias gražuoles yra vienas malonumas. Taip yra dėl kelių priežasčių: visų pirma, persų katės tiesiog dievina leisti laiką su savo šeimininku, už dėmesį atsidėkoja savo meile ir šiluma. Taip pat tai gana ramios ir santūrios katės, kurios kiekvieniems namams suteikia dar daugiau jaukumo. Į namus, kuriuose yra šios veislės katė, visada norisi kuo greičiau grįžti. Tiesa, persų katės gali būti šiek tiek arogantiškos: vieni tai vertina kaip privalumą, kiti – kaip trūkumą.

Persų katė (Persian cat)persu veisles kaciukas

Veislės istorija

Teigiama, kad persų katės yra kilusios iš Persijos (dabartinės Irako teritorijos). Italas Pjeras Dela Valas, keliavęs po Rytų Europą, atrado keistai atrodančias ilgaplaukes kates, kurių porelę parsivežė į gimtinę veisimui. Po kelerių metų šiomis katėmis susidomėjo ir prancūzų mokslininkas Nikolas Klodas Farbis de Peiras, kuris kelias kates parsigabeno į Europą. Mokslininko draugas kardinolas Rišelje taip pat labai susidomėjo šiomis katėmis, ir vėliau tapo pirmuoju veislės selekcininku. 1766 metais Fransua Lui Leklero išleistoje knygoje „Tikros istorijos“ minimi du ilgaplaukių kačių tipai – angoros ir persų. Viena persų kačių kilmės teorijų neigia, kad persų katės yra rytietiškos kilmės. Teigiama, kad persų kačių kilmės šalis yra Rusija, iš kurios šios veislės katės buvo išvežtos į Rytų šalis. XVI amžiaus pabaigoje persų kačių jau buvo galima aptikti Italijoje, dar šiek tiek vėliau – ir Prancūzijoje. Vis dėlto, tikroji persų kačių kilmė yra neaiški iki šiol. Pirmą kartą veislė buvo oficialiai įregistruota 1887 metais Anglijoje. Nuo to laiko persų katės labai išpopuliarėjo, ir iki šiol yra laikomos viena gražiausių ir populiariausių kačių veislių.

persu kate Persian cat katinaspersu kates Persian cat

Persų katės: išvaizda

Persų katėms būdingas itin puošnus kailis ir plokščias snukutis. Tai – labai elegantiškos katės, kurios paprastai sveria iki 7 kilogramų. Šios veislės kačių galva apvali, kupolo formos, dydis proporcingas kūnui. Kaklas trumpas, gana storas, raumeningas. Kūnas ties vidurine dalimi apvalėjantis, nugara trumpa, krūtinė gili. Persų kačių akys didelės ir apvalios, gana toli viena nuo kitos, spalva turi derėti prie kailio spalvos. Ausys mažos, užapvalintais galiukais, toli viena nuo kitos. Nosies ilgis ir plotis turėtų būti vienodas, šnervės atviros. Snukutis trumpas, platus. Uodega trumpa, tiesi, visada proporcinga kūno ilgiui. Kojų kaulai stambūs, raumenys gerai išvystyti. Kailis ilgas, pavilnė labai tanki, kaklą puošia didžiulė apykaklė, galimos įvairios kailio spalvos.

Persų katės: charakteris

Persų katė – ideali namų augintinė, kuriai būdingas švelnus charakteris. Šios katės besąlygiškai pasitiki savo šeimininku, už dėmesį ir rūpestį visada atsidėkoja švelniu murkimu. Nors persų katės neretai atrodo taip, tarsi būtų viskuo nepatenkintos, iš tiesų šios veislės katėms yra būdingas gyvenimo džiaugsmas. Tai yra gana jautrios katės, kurios sunkiai pakelia stresą – gyvenimo sąlygų pasikeitimai gali susilpninti šių kačių imunitetą. Persų katės yra gana konservatyvios, sunkiai pripažįsta naujoves, todėl nuo vaikystės svarbu pratinti katę prie įvairių gyvenimiškų situacijų. Šios veislės katės gali gyventi tik namuose – galbūt jos išgyventų ir lauke, tačiau šioms katėms yra reikalingas žmogaus dėmesys ir pagalba.. prižiūrint kailiuką. Persų katės nėra tinkamos tiems žmonėms, kurių visą dieną nebūna namuose – šios katės labai sunkiai pakelia vienatvę, todėl paliktos vienos tikrai liūdės. Su vaikais ir naminiais gyvūnais persų katės dažniausiai sutaria. Paprastai išsirenka vieną vienintelį šeimininką, kuriuo labiausiai pasitiki, ir jam dovanoja daugiausiai meilės.

Persų katė (Persian cat)persu veisles kaciukai

 

Persų katės: priežiūra

Daugiausiai dėmesio reikalauja ilgas persų katės kailis, kuris turi būti tinkamai prižiūrimas. Kailis turi būti šukuojamas retus dantukus turinčiomis šukomis (tai padės iššukuoti susivėlusį kailį). Geriausia šukuoti nedideliais kuokšteliais – tai padės išvengti skausmo. Nugaros sritį rekomenduojama šukuoti nuo uodegos iki kaklo, šonus – uodegos kryptimi, apykaklę – augančių plaukų kryptimi aplink galvą, o krūtinę – nuo letenų link blauzdos. Jei nėra būtina, uodegos galima nešukuoti. Jei kailį sunku iššukuoti, jo nepeškite – verčiau įsigykite specialių kailio priežiūros priemonių, padedančių iššukuoti susivėlusį kailiuką. Persų kačių augintojai šios veislės kates maudo maždaug kas tris mėnesius, tačiau tuomet, jei katė nedalyvauja parodose, tai nėra būtina. Kailį rekomenduojama šukuoti bent kelis kartus per savaitę, jei yra galimybė – kasdien. Jei katė nedalyvauja parodose, šiltuoju metu kailį galima patrumpinti (jis atauga per 4-5 mėnesius). Persų katės labai mėgsta švarintis, tačiau laižydamos kailį gali praryti nemažai plaukų, kurie skrandyje suformuoja sąvėlas. Kad to išvengtumėte, augintinę šukuokite kuo dažniau, taip pat jai duokite skanėstų su „Malt“ pasta, salyklo ar kitų priemonių, skirtų pašalinti sąvėlas skrandyje. Persų katės yra gana išrankios, tačiau atradusios mėgstamą maistą visiškai nejaučia saiko. Maistą būtina normuoti, nes tai padės išvengti nutukimo.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (17 balsai (-ų))