Sibiro katės (Siberian)
| Veislė: | Sibiro katės |
| Kilmės šalis: | Rusija |
| Spalvos: | Dažniausiai rainos, tačiau galimos ir kitos spalvos – raudona, sidabrinė, mėlyna, marmurinė. Taip pat leistinas ir dvispalviškumas |
| Charakteris: | Protinga, smalsi, miela, energinga, prieraiši, meili, švelni tačiau gana nepriklausoma, kartais užsispyrusi |
| Svoris: | 6-12 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 12-13 metų |
| Kiti pavadinimai: | Siberian |
| Hipoalerginė: | Taip (100 procentų hipoalerginių kačių nebūna, tačiau hipoalerginių veislių katės gali sukelti silpnesnius alergijos simptomus, arba alergija gali apskritai nepasireikšti.) |
Sibiro katės – didelės ir tikrai įspūdingos. Kačių mylėtojus pirmiausia sužavi šių kačių išvaizda, tačiau netrukus pavergia ir jų charakteris. Sibiro katės yra labai meilios, smalsios, energingos ir protingos. Jų atsidavimas žmogui yra tikrai stebinantis, todėl Sibiro katės kartais yra vadinamos šunimis kačių kailyje. Nors Sibiro katė yra stambi ir galinga, tačiau jos grakštumas yra tiesiog kerintis – vienu šuoliu šios veislės katės gali pasiekti aukščiausius namų paviršius, ir tą darydamos jos nekliudys jokių šalia esančių daiktų. Tai yra gana tylios katės, kurios mėgsta būti kuo arčiau savo šeimininkų, ir hipnotizuoti juos savo švelniu murkimu.
Veislės istorija
Sibiro katės yra laikomos nacionaline Rusijos kačių veisle. Teigiama, kad Sibiro kačių veislė yra gana sena ir gyvuoja mažiausiai tūkstantmetį. Pirmą kartą parodoje buvo pristatytos 1871 Anglijoje, o į JAV pirmosios šios veislės katės pasirodė po kiek daugiau nei šimtmečio – 1990 metais. Šiandien šios veislės katės yra vienos populiariausių, jos patenka į dažniausiai auginamų kačių veislių trisdešimtuką. Manoma, kad veislė galėjo atsirasti sukryžminus vietines kates, atgabentas iš Azijos. Nuo 1987 metais Rusijoje buvo pradėti veislės gryninimo darbai, pirmasis veislės standartas buvo patvirtintas 1990 metais. Nuo tada iki dabar Sibiro kačių veisimu užsiima ir Europos selekcininkai. Anglų teigimu, Sibiro katės gali papuošti bet kokį karalienės pobūvį, ir tai yra visiška tiesa. Pirmosios Sibiro katės Lietuvą pasiekė 1990 metais, tarptautinio pripažinimo šios įspūdingos išvaizdos katės sulaukė gana vėlai – tik 1999-aisiais.
Sibiro katės: išvaizda
Patinai yra stambesni už kates – paprastai sveria nuo 6 iki 12 kilogramų (katės – nuo 6 iki 8 kg). Sibiro katės galva yra stambi, trapecijos formos, proporcinga kūnui. Nosis neužriesta ir nesuplota, smakras platus ir tvirtas, žandikauliai taip pat platūs. Akys apvalios ir didelės, gali būti žalios arba turėti geltoną atspalvį. Jei katės kailis yra baltos spalvos, akys gali būti žydros. Ausys vidutinio dydžio, plačios. Kailis gana ilgas, būdingi ilgesni plaukai užpakalinių kojų ir žandų srityse. Kailis nepralaidus drėgmei, blizgus ir tvirtas, žiemą tankesnis nei vasarą. Dažniausiai Sibiro katės yra rainos, tačiau galimos ir kitos spalvos – raudona, sidabrinė, mėlyna, marmurinė. Taip pat leistinas ir dvispalviškumas, tačiau jis yra labai retas.
Sibiro katės: charakteris
Sibiro katėms yra būdingas prieraišumas ir meilumas, tačiau tai yra gana nepriklausomos katės. Jos neįkyri dėmesio reikalavimu, tačiau tikrai jaus, kada šeimininkui yra reikalingas palaikymas. Šios veislės kačių augintojai teigia, kad Sibiro katės yra puikios „gydytojos“, kurios gali vos per kelias akimirkas sumažinti šeimininko stresą. Vis dėlto, šios katės ne visada atsako į joms rodomą dėmesį, joms yra būdingi nuotakų svyravimai. Sibiro katė geriausiai jaučiasi tada, jei turi galimybę išeiti į lauką – ji yra puiki medžiotoja, todėl čia tikrai ras patinkančios veiklos. Šios veislės augintinės puikiai sutaria su įvairiais augintiniais, noriai bendrauja su įvairių veislių šunimis. Su vaikais Sibiro katės paprastai elgiasi švelniai, tačiau jos netoleruoja grubaus elgesio. Sibiro katės labiausiai tinka toms šeimoms, kurių vaikai jau žino, kaip elgtis su augintiniais: netampo jų už ausų ar uodegos, ir t.t. Namuose Sibiro katės nori jaustis visas teises turinčiu šeimos nariu – tik tada šios veislės augintinės jausis gerai. Tai yra gana užsispyrusios augintinės, kurios ne visada pasiduoda auklėjimui, tačiau kantrūs ir gudrūs šeimininkai tikrai ras „bendrą kalbą“ su šios veislės kate.
Sibiro katės: priežiūra
Sibiro katės yra gana sveika kačių veislė, paprastai šios veislės katės gyvena maždaug 12-13 metų. Daugiausiai dėmesio reikalauja Sibiro katės kailio priežiūra. Žiemos metu šios veislės kačių kailis tampa tankus ir storas, labiausiai šeriasi pavasarį ir rudenį. Šėrimosi laikotarpiu katę reikėtų šukuoti kiekvieną dieną, kitu metu tą galima daryti kas antrą ar kas trečią dieną. Maudyti Sibiro katę reikėtų tik tada, kai tai neišvengiama – jos vandens nebijo, tačiau maudynės tikrai nėra mėgstamiausia šių kačių veikla. Ilgą kailį Sibiro katės dažnai prausia, todėl rekomenduojama duoti specialių skanėstų, skirtų pašalinti katės kailio sąvėlas iš skrandžio. Nagus reikėtų trumpinti maždaug kelis kartus per savaitę, taip pat reikėtų nupirkti draskyklę, į kurią katė galėtų nagus pagaląsti. Rekomenduojama reguliariai pavalyti katės akis ir apžiūrėti ausis (jei reikia – išvalyti). Nors Sibiro katės iš pažiūros atrodo gana tingios, tačiau tai nėra tiesa – šios katės yra labai energingos, joms yra reikalinga pakankamai didelė fizinė veikla. Jei katė gyvens ankštame bute, tikėtina, kad ji jausis nelaiminga, nes negalės pakankamai išsilakstyti. Sibiro kates dažniausiai augina žmonės, turintys pakankamai erdvų būstą. Katė tikrai džiaugsis, jei turės galimybę išeiti į kiemą (tam galima įrengti specialią landą duryse).
