Norvegų miškinė katė yra didelė, įspūdingos išvaizdos augintinė, pavergianti ne vien tik išraiškingu grožiu, bet taip pat ir charakteriu. Šios veislės katės yra labai santūrios ir ramios, labai prisirišančios prie savo šeimininkų. Nors norvegų miškinė katė nepažįstamuosius vertina gana nepatikliai, tačiau niekada nebūna agresyvios. Šios katės pasižymi tolerancija, todėl pripažįsta ir kitus namuose esančius augintinius – nors su jais katė tikrai nepuls bičiuliautis, tačiau nepasitenkinimo taip pat nerodys.

Veislės istorija

Norvegų miškinės katės yra kilusios iš Skandinavijos. Tai yra sena kačių veislė, kuri minima norvegų legendose (jose pasakojama, kad tai – trolių katės). Spėjama, kad norvegų miškinės katės yra kilusios iš trumpaplaukių kačių, kurias į iš Didžiosios Britanijos į Skandinaviją atgabeno vikingai, ir iš ilgaplaukių kačių, kurias atvežė kryžiuočiai. Šios atgabentos katės natūraliai kryžminosi su vietinėmis katėmis, ir taip susiformavo visiškai nauja kačių veislė. Ilgą laiką norvegų miškinės katės gyveno miškuose, kur pasižymėjo tikrai puikiais medžioklės sugebėjimais. Ūkininkai šias kates neretai laikydavo fermose, kuriose jos išgaudydavo graužikus. XX amžiuje kačių mylėtojai labai susidomėjo šiomis katėmis, todėl 1938 metais buvo įkurtas norvegų miškinių kačių mylėtojų klubas (tais pačiais metais norvegų miškinės katės pirmą kartą sudalyvavo parodoje). Vis dėlto, veislė buvo oficialiai įregistruota keliais dešimtmečiais vėliau (1970 m.), kada šios katės buvo pirmą kartą išgabentos už Norvegijos ribų. Amerikoje norvegų miškinių kačių veislė buvo įregistruota 1994 metais.

Norvegų miškinė katė: išvaizda

Norvegų miškinė katė dydžiu prilygsta Meino meškėnui. Tai – masyvi, bet labai elegantiška katė, kurios svoris paprastai siekia 6-10 kilogramų. Norvegų miškinės katės vystosi gana lėtai, galutinį savo dydį pasiekia tik ketvirtaisiais gyvenimo metais. Šių kačių kūnas yra gana didelis, kojos ilgos ir raumeningos. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Letenos didelės, apvalios, su šeriais tarp pirštų. Galva didelė, užapvalinto trikampio formos, žandikauliai labai tvirti. Akys didelės, migdolo formos, gali būti bet kokios spalvos (nepriklausomai nuo kailio). Ausys didelės, jų galiukus puošia plaukų kuokšteliai. Uodega ilga, papūsta. Kailis vidutinio ilgio, blizgus, nepralaidus vandeniui. Pavilnė tanki ir minkšta. Leistinos įvairios kailio spalvos, išskyrus šokoladinę, cinamoninę, alyvinę ir šviesiai rudą. Vasaros laikotarpiu kailis yra ženkliai trumpesnis nei žiemą.