Dono sfinksas – išskirtinės išvaizdos beplaukė katė, išveista Rusijoje. Nors kartais manoma, kad Dono ir Kanados sfinksai yra giminaičiai, tačiau taip nėra. Panašumas tik toks, kad šios katės yra beplaukės, tačiau plikumą lemia skirtingi genai. Dono sfinksai savyje įkūnija net kelis skirtingus gyvūnus – dėl ištikimybės šeimininkui dažnai yra lyginami su šunimis, dėl pomėgio visur karstytis kartais vadinami beždžionėlėmis, na, ir, žinoma, jos yra katės, kurios yra be galo meilios ir jaukios.

Veislės istorija

Dono sfinksai kilę iš Rusijos. Tai – visai nauja kačių veislė, kurios atsiradimas siejamas su 1986 metais. Krasnojarsko gyventoja Jelena Kovaliova iš vaikų atėmė mažą katytę, kurią jie kankino. Parsinešusi katytę namo ją pavadino Varvara. Po kurio laiko pastebėjo, kad katės nugara liko visiškai be plaukų, ir joks gydymas, kurio buvo imtasi, nepasiteisino. Per dvejus metus katę apžiūrėjo ne taip ir mažai specialistų, tačiau „ligos“ priežastis taip ir nebuvo išaiškinta. 1990 metais Varvara ir Europos trumpaplaukis katinas susilaukė trijų kačiukų. Jų palikuonė katytė Cita tapo Dono sfinksų veislės pradininke. Šių kačių veislės tęstinumu užsiėmė Irina Nemykina. 1996 metais Dono sfinksai jau buvo įregistruoti Pasaulio kačių federacijoje.

Dono sfinksas: išvaizda

Dono sfinksai – vidutinio dydžio beplaukės katės, turinčios raukšlėtą švelnią odą. Dono sfinksas yra gana grakšti ir elegantiška katė, turinti tvirtą kaulų struktūrą. Patinai paprastai yra kur kas stambesni nei patelės. Šios veislės kačių galva yra trikampio formos, žandikauliai ir antakiai ryškūs. Dono sfinksų kakta yra plokščia, su daug vertikalių raukšlių. Dantys yra labai tvirti, iltys – ilgos (viršutinės gali šiek tiek matytis). Ausys yra iškilusios virš pakaušio, didelės, šiek tiek palinkusios į priekį, galiukai užapvalinti. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, leidžiama įvairi akių spalva. Letenos ilgos, tiesios, proporcingos kūnui, galinės letenos ilgesnės už priekines. Skiriami trys Dono sfinksų tipai: „brush“ (išvertus iš anglų kalbos tai reikštų „šepetukas“), „flok“ ir gimę pliki (dar vadinami „guminukais“). Dono sfinksų oda labai elastinga, su raukšlėmis kaklo, pažastų, pilvo, šonų ir galvos srityse. Galimas nedidelis plaukuotumas ant snukio, ausų, galūnių ir trečdalio uodegos. Jauni Dono sfinksai gali būti plaukuotesni, tačiau plaukuotumas turėtų išnykti iki dviejų metų amžiaus.

Dono sfinksas: charakteris

Dono sfinksas – labai meilus ir švelnaus charakterio katinas, kuris yra visiškai atsidavęs savo mylimam šeimininkui. Dažnai šios veislės katės norėtų būti vienintelės numylėtinės namuose, todėl tuomet, jei namuose auginsite daugiau kačių, tarp jų gali įsiplieksti pavydas. Dono sfinkai yra labai žaismingi – turbūt namuose neįmanoma rasti tokių daiktų, kurie negalėtų tapti jų žaislu! Šios veislės katės mėgsta žaisti daug ir ilgai, žaisdamos nesidrasko, nerodo agresijos ar nepasitenkinimo. Dėl itin švelnaus būdo Dono sfinksai yra puikūs vaikų kompanionai, galite nesibaiminti, kad katė vaikus gali apdraskyti. Šios veislės katės labai mėgsta žmonių draugiją, stengiasi visada palaikyti kompaniją savo šeimininkams, sunkiai ištveria vienatvę.

Dono sfinksas: priežiūra

Dono sfinksų priežiūra nėra labai sudėtinga. Šios katės pasižymi ypač geru apetitu, todėl svarbu parinkti tinkamą maistą ir jį normuoti. Kaip ir Kanados sfinksai, šios veislės katės yra linkusios tukti, ir taip dažniausiai nutinka dėl pernelyg didelio maisto kiekio. Dono sfinksai tikrai nejaučia saiko! Jie mielai paskanautų gana neįprastų maisto produktų, pavyzdžiui, agurkų ar šokolado, todėl žmonėms skirtą maistą verčiau laikyti katei nepasiekiamoje vietoje. Dono sfinkso oda išskiria tamsiai rudą ar juodą sekretą, kuris, kaip manoma, apsaugo odą. Jei šios medžiagos išsiskiria labai daug, gali būti, kad katė yra netinkamai maitinama (taip gali nutikti dėl pernelyg riebaus maisto ar pan.) Taip pat sekreto kiekis gali padidėti ir dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu nedelsti ir apsilankyti pas veterinarą. Dono sfinksai turėtų būti maudomi maždaug du kartus per mėnesį. Jų oda yra labai jautri, todėl naudokite švelnų, natūralų katėms skirtą šampūną (gali tikti ir kūdikių šampūnas, kurio pH yra 5,5). Išmaudytą sfinksą nusausinkite – taip apsaugosite nuo galimo peršalimo. Reguliariai pavalykite sfinkso ausis – tam naudokite vatos tamponėlį. Jei sfinksas mėgsta pasilepinti saulės voniomis, saugokite jį nuo nudegimų. Dono sfinksai labai mėgsta šilumą, tačiau svarbu žinoti, kad jiems nėra reikalinga didesnė oro temperatūra, kol katė yra aktyvi ir užsiėmusi žaidimais. Vis dėlto, miegoti Donos sfinksai mėgsta šiltai… Geriausia – pas šeimininkus. Jei jums nėra priimtina, kad katė miegotų kartu su jumis, ribas reikėtų nubrėžti dar vaikystėje. Dono sfinksai yra iš tiesų puikūs šildytuvai – nors kartais manoma, kad jų kūno temperatūra yra didesnė nei kitų kačių, tačiau tai nėra tiesa. Toks įspūdis gali susidaryti dėl to, kad katė neturi kailio, ir juntama reali katės kūno temperatūra, kuri yra aukštesnė nei žmogaus. Dono sfinksai negali būti auginami lauke.