Dono sfinksas – išskirtinės išvaizdos beplaukė katė, išveista Rusijoje. Nors kartais manoma, kad Dono ir Kanados sfinksai yra giminaičiai, tačiau taip nėra. Panašumas tik toks, kad šios katės yra beplaukės, tačiau plikumą lemia skirtingi genai. Dono sfinksai savyje įkūnija net kelis skirtingus gyvūnus – dėl ištikimybės šeimininkui dažnai yra lyginami su šunimis, dėl pomėgio visur karstytis kartais vadinami beždžionėlėmis, na, ir, žinoma, jos yra katės, kurios yra be galo meilios ir jaukios.

Veislės istorija

Dono sfinksai kilę iš Rusijos. Tai – visai nauja kačių veislė, kurios atsiradimas siejamas su 1986 metais. Krasnojarsko gyventoja Jelena Kovaliova iš vaikų atėmė mažą katytę, kurią jie kankino. Parsinešusi katytę namo ją pavadino Varvara. Po kurio laiko pastebėjo, kad katės nugara liko visiškai be plaukų, ir joks gydymas, kurio buvo imtasi, nepasiteisino. Per dvejus metus katę apžiūrėjo ne taip ir mažai specialistų, tačiau „ligos“ priežastis taip ir nebuvo išaiškinta. 1990 metais Varvara ir Europos trumpaplaukis katinas susilaukė trijų kačiukų. Jų palikuonė katytė Cita tapo Dono sfinksų veislės pradininke. Šių kačių veislės tęstinumu užsiėmė Irina Nemykina. 1996 metais Dono sfinksai jau buvo įregistruoti Pasaulio kačių federacijoje.

Dono sfinksas: išvaizda

Dono sfinksai – vidutinio dydžio beplaukės katės, turinčios raukšlėtą švelnią odą. Dono sfinksas yra gana grakšti ir elegantiška katė, turinti tvirtą kaulų struktūrą. Patinai paprastai yra kur kas stambesni nei patelės. Šios veislės kačių galva yra trikampio formos, žandikauliai ir antakiai ryškūs. Dono sfinksų kakta yra plokščia, su daug vertikalių raukšlių. Dantys yra labai tvirti, iltys – ilgos (viršutinės gali šiek tiek matytis). Ausys yra iškilusios virš pakaušio, didelės, šiek tiek palinkusios į priekį, galiukai užapvalinti. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, leidžiama įvairi akių spalva. Letenos ilgos, tiesios, proporcingos kūnui, galinės letenos ilgesnės už priekines. Skiriami trys Dono sfinksų tipai: „brush“ (išvertus iš anglų kalbos tai reikštų „šepetukas“), „flok“ ir gimę pliki (dar vadinami „guminukais“). Dono sfinksų oda labai elastinga, su raukšlėmis kaklo, pažastų, pilvo, šonų ir galvos srityse. Galimas nedidelis plaukuotumas ant snukio, ausų, galūnių ir trečdalio uodegos. Jauni Dono sfinksai gali būti plaukuotesni, tačiau plaukuotumas turėtų išnykti iki dviejų metų amžiaus.