Turkų angora – nuostabaus grožio katė, pasižyminti ypatingu grakštumu ir elegancija. Tai – labai smalsios, savarankiškos ir išdidžios katės, kurių žaismingumas išlieka visą gyvenimo laikotarpį. Turkų angora labai prisiriša prie savo šeimininko, tačiau iš visų šeimos narių paprastai išsirenka vieną, „svarbiausią“ žmogų, kuriam rodo daugiausiai dėmesio, ir iš jo laukia to paties. Šios katės nėra įkyrios, tačiau labai vertina savo šeimos narių dėmesį ir jo siekia. Turkų angora yra tolerantiška katė, tačiau tuomet, jei namuose yra kitų gyvūnų, gali konkuruoti dėl dėmesio, kuris šiai katei yra labai svarbus.

Veislės istorija

Teigiama, kad turkų angoros katės yra vienos seniausių pasaulyje. Vis dėlto, priešingai nei daugelis kitų senųjų kačių veislių, turkų angoros nebuvo laikomos kažkuo ypatingos. Veikiau priešingai – šios katės „pasitarnaudavo“ tarsi rankšluostis, į kurį buvo valomos rankos. 1614-1626 metais italų aristokratas Pietro della Valle keliavo po Turkiją ir Persiją, kur aptiko labai paplitusias, tačiau niekur anksčiau nematytas kates, todėl jų įsivežė ir į Europą. Taip pat ši kačių veislė sudomino ir prancūzą Nicola-Claude Fabri, kuris pirmasis Europoje pradėjo veistų turkų angoros kates. Po kurio laiko veislė sulaukė ir kardinolo Rišeljė susidomėjimo, todėl turkų angoros katės ėmė populiarėti. Galima teigti, kad nuo to laiko turkų angoros katėms atėjo geresni laikai, jas Europoje laikė vien tik aristokratai. Turkų angoros kačiukai buvo labai vertinama dovana, kurią gauti – didelė garbė. Šios katės buvo ne tik puikios kompanionės – iš jų vilnos buvo mezgamos pirštinės ir kojinės. Kai iš Kinijos į Europą pateko Tibeto katės, jos pradėtos kryžminti tarpusavyje – tikėtasi, kad jų vilna bus dar tinkamesnė kojinių bei pirštinių gamybai. Šio kryžminimo rezultatas – persų veislės katės, kuriomis buvo taip susižavėta, kad turkų angoros katės buvo praktiškai pamirštos. Laimei, XX amžiaus pradžioje pradėta vykdyti turkų angorų išsaugojimo programa. Pirmiausia programa pradėta vykdyti Stambule, nuo 1922 metų – Vokietijoje, o šeštajame dešimtmetyje prie to prisidėjo ir JAV. Tarptautinė kačių asociacija turkų angoros kates įregistravo 1988 metais.

Turkų angora: išvaizda

Svarbiausias turkų angoros bruožas – ilgas šilkinės tekstūros kailis, kuris turi tik viršutinį dengiamąjį sluoksnį. Šonus ir galvą dengiantis kailis yra ilgesnis, jis formuoja labai puošnią „apykaklę“. Uodegą dengiantis kailis taip pat yra ilgas – turkų angoros kačių uodega yra lyginama su lapės. Kailio spalva gali būti labai įvairi, tačiau anksčiau buvo pripažįstama tik visiškai balta. Turkų angoros kūnas grakštus ir elegantiškas, nestambus, tačiau labai raumeningas. Galva, kaip ir visas kūnas, yra gana ilga. Ausys didelės, smailos, pratęsia galvos siauro trikampio formą. Atstumas tarp akių turėtų būti ne mažesnis nei vienos akies plotis, akys didelės, įkypos, gali būti mėlynos, žalios, geltonos (gali būti skirtingų spalvų). Uodega ilga, smailėjanti, plona (to nepamatysime per ilgų ir tankų kailį). Paprastai šios katės sveria nuo 3,1 iki 5,4 kg (patelės smulkesnės už patinus). Turkų angora savo „tikrąjį“ dydį ir svorį pasiekia sulaukusios dviejų metų amžiaus.