Devonreksas – išskirtinės išvaizdos katinas, kuris kartais vadinamas elfu ar ateiviu. Šios neįprastos katės vienus žavi, kitus atstumia, tačiau turime sutikti, kad devonreksai abejingų nepalieka. Šios veislės katės pasižymi nuostabiu charakteriu: devonreksai yra labai prieraišūs ir vertinantys savo šeimininkų dėmesį, smalsūs ir gyvybingi. Įdomu tai, kad šios katės mėgsta būti kuo arčiau šeimininko veido, todėl devonreksas neretai įsitaiso ant šeimininko peties tarsi papūgėlė. Devonreksai puikiai prisitaiko prie juos supančios aplinkos, tačiau negali pakęsti vienatvės, taigi, toks augintinis nebus tinkamas labai užimtiems žmonėms. Auginantys devonreksus teigia, kad tai – katės-asmenybės, ir taip susižavi šiomis katėmis, kad ateityje nė nesvarsto apie jokią kitą veislę.

Veislės istorija

Devonreksai – gana nauja kačių veislė, kilusi iš Anglijos. Šios veislės gyvavimo pradžia yra laikomi 1960 metai. Devono grafystės gyventoja Beryl Cox lauke rado garbanoto kailio katę, kuria labai susižavėjo, tačiau prisijaukinti jos taip ir nepavyko. Vis dėlto, ji nusprendė nenuleisti rankų, todėl pradėjo katę stebėti bei ja rūpintis. Gana greitai moteris sužinojo, kad katė atsivedė palikuonių, kurių vienas turėjo tokį pat garbanotą kailį, kaip ir motina. Beryl Cox tai labai nudžiugino, ir šį kačiuką pasiėmė į namus. Garbanotą kačių kailį lemia nepastovus genas, todėl tuomet, kai norima jį užtvirtinti, jį būtina maišyti. Nors buvo kilusi mintis Kornvalio reksus maišyti su devonreksais, tačiau gimusių kačiukų kailis buvo visiškai lygus. Kadangi garbanotas kailis yra išskirtinis šių kačių bruožas, Kornvalio reksai ir devonreksai veisiami atskirai. Devonreksų veislė Anglijoje buvo pripažinta 1970 metais.

Devonreksas: išvaizda

Devonreksai yra gana smulkaus sudėjimo katės, kurios paprastai sveria nuo 2,5 iki 4 kilogramų. Šių kačių kojos lieknos, galinės šiek tiek ilgesnės nei priekinės. Letenėlės nedidelės, ovalios. Devonrekso galva yra trikampio formos, būdingi platūs skruostai ir ryški smakro linija. Akys didelės, išraiškingos, o ausys – tiesiog milžiniškos! Dar vienas išskirtinis šios veislės kačių bruožas – tai banguotas trumpas kailis, kurio garbanos yra itin išraiškingos nugaros srityje. Ūsai bei antakiai taip pat banguoti, nėra labai tvirti, dažnai iškrenta. Pamačius devonreksą iš tolo, gali susidaryti įspūdis, kad kailio jis apskritai neturi, tačiau jis dengia visą katės kūną. Šios katės turi tik vieną kailio sluoksnį – poplaukį (kartais gali būti ir šiek tiek dengiamųjų plaukų), todėl praktiškai nesišeria. Kailio spalva nėra labai svarbi. Nors devonreksai labai retai sukelia alergiją, tačiau tokių atvejų gali pasitaikyti. Devonreksai šeriasi negausiai, tačiau šiek tiek plaukų vis tiek iškrenta, todėl alergiški žmonės turėtų tai įvertinti dar prieš įsigydami katę.