| Veislė: | Himalajų katė |
| Kilmės šalis: | JAV |
| Spalvos: | Melsva, pilka, šokoladinė, violetinė, smėlio, ugninė (visos spalvos turi pastelinį atspalvį). Snukučio, ausų, letenų, uodegos galiuko sritis puošia tamsesnės žymės |
| Charakteris: | Rami, švelni, mielas, jautri |
| Svoris: | 8-12 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Himalayan cat, Himalaya Colorpoint |
Himalajų katė iš kitų veislių išsiskiria minkštu ir švelniu charakteriu. Nors Himalajų katės atsirado sukryžminus Siamo kates su persų veislės atstovėmis, tačiau Himalajų katės pasižymi ne tokiu audringu temperamentu ir yra kur kas tylesnės. Himalajų kačių augintojų teigimu, šios katės yra paklusnios ir energingos, visada noriai žaidžiančios, ir draugiškos. Šios veislės atstovės puikiai sutaria su visais šeimos nariais, taip pat ir su vaikais, todėl gali tapti puikiomis šeimos bičiulėmis.
Veislės istorija
Himalajų katės kitaip dar vadinamos Himalaya Colorpoint. Nors veislės pavadinimas liudija priešingai, tačiau veislė buvo išvesta ne Himalajuose, bet JAV. Tai yra gana nauja kačių veislė, kurios pirmieji atstovai pasaulį išvydo 1930 metais suporavus vienspalves persų ir Siamo kates. Toks pavadinimas katėms buvo suteiktas dėl kailio spalvos, kuri labai panaši į Himalajų triušių. Maišant dvi kačių veisles buvo siekiama sukurti Siamo katės charakterio kates, kurioms būdingas persų kačių kailis. Pirmasis rezultatas nebuvo toks įspūdingas, kokio buvo tikimasi, ir ilgą laiką veislė nebuvo pripažinta. Himalajų kates 1955 metais pripažino GCCF (angl. „The Governing Council Of The Cat Fancy“), tačiau prireikė dar šiek tiek laiko, kol buvo pripažintos įvairios Himalajų kačių spalvos. 1957 metais buvo pripažinta pilka, mėlyna, šokoladinė ir violetinė spalva, 1964 m. – ugninė ir smėlio spalva, 1972 m. – mėlynai kreminė spalva, 1979 m. – balkšva (angl. cream) spalva, 1981 m. – ryškiai rudi ir violetiniai atspalviai, 1982 m. – pilkai rausvi ir melsvai rausvi atspalviai, 1987 m. – blyški šokoladinė ir violetinė spalva.
Himalajų katė: išvaizda
Himalajų katė yra gana didelė – paprastai jos svoris svyruoja nuo 8 iki 12 kilogramų. Kūnas vidutinio ilgio, žemas, kresnas. Kojos gana trumpos, stambios, tiesios. Uodega vidutinio ilgio, tiesi, bet labai lanksti. Kakta, nosis ir smakras sudaro stačią liniją, galva apvali. Skruostai platūs, šiek tiek iškilūs. Nosis trumpa, riesta. Akys apvalios, gana didelės, ryškios. Ausys nedidelės, užapvalintos, kiek palinkusios į priekį. Kailis ilgas, labai tankus, blizgus. Kojų, snukučio ir ausų srityse kailis yra trumpesnis nei kitose kūno vietose. Pavilnė labai tanki ir minkšta. Leistinos kailio spalvos: melsva, pilka, šokoladinė, violetinė, smėlio, ugninė (visos spalvos turi pastelinį atspalvį). Snukučio, ausų, letenų, uodegos galiuko sritis puošia tamsesnės žymės, kurios yra paveldėtos iš Siamo kačių. Felinologų teigimu, Himalajų katės yra viena spalvingiausių kačių veislių.
Himalajų katė: charakteris
Himalajų katės yra mielos ir švelnios, tačiau kartais prikrečia įvairių katiniškų išdaigų. Šios veislės atstovės tiesiog dievina žaidimus, todėl šeimininkai tam turėtų skirti laiko kasdien. Nors Himalajų katė nėra priešiškai nusiteikusi prieš vaikus, tačiau ji labai jautri pernelyg įkyriam dėmesiui, šiurkštiems paglostymams ar tampymui. Visada svarbu stebėti, kaip vaikai elgiasi su augintine, geriausia nepalikti jų vienų. Jei katei kažkas ne taip, tą pastebėsite iš jos elgesio – ji taps liūdna, užsisklendusi, vengianti bendravimo. Jei Himalajų katė bus tinkamai prižiūrima, ji visada mielai bendraus ne tik su savo šeimininkais, bet taip pat ir su atvykusiais svečiais, o „prikalbinti“ katę pažaisti tikrai nebus sunku. Himalajų katės yra labai prieraišios – jos visada pasitinka namo grįžusius šeimininkus, tačiau nėra pernelyg įkyriai reikalaujančios dėmesio. Paprastai Himalajų katės vienatvę pakelia nesunkiai – didžiąją dalį dienos jos prasnaudžia. Taigi, tokia augintinė tiks ir tiems žmonėms, kurie visą dieną praleidžia darbe.
Himalajų katė: priežiūra
Nors Himalajų katės yra gana savarankiškos ir likusios vienos blogai nesijaučia, tačiau atminkite, kad šios veislės kačių kailio priežiūra pareikalaus tikrai nemažai dėmesio. Jei norite, kad katės kailiukas būtų idealios būklės ir puikiai atrodytų, šios veislės kates rekomenduojama šukuoti kasdien. Svarbu pasirūpinti, kad kailyje nesusidarytų sąvėlų – jei taip nutiktų, susivėlusį kailį geriausia pašalinti. Jei katė bus pernelyg retai šukuojama, prausdamasi ji gali prisilaižyti pernelyg daug pūkų, o tai sutrikdys virškinimo procesą. Patartina reguliariai duoti specialių skanėstų su salyklu arba su „Malt“ pasta, kurie padės pašalinti plaukus iš skrandžio. Įdomu tai, kad Himalajų katės labai mėgsta plaukioti, o tai katei gali būti labai naudinga! Tai padeda nuplauti riebalinių liaukų sekreciją, todėl katės kailis atrodys tvarkingas ir puošnus (jei katė nėra maudoma, pavilnė gali įgauti žalsvą atspalvį). Svarbu pakankamai dėmesio skirti katės mitybai. Geriausia rinktis subalansuotą sausą arba šlapią pašarą, kuriame yra pakankamas reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekis (jei pasirenkamas šėrimas natūraliu naminiu pašaru, katei gali trūkti tam tikrų reikalingų medžiagų). Jei katė bus šeriama šlapiu maistu, po maitinimo gali reikėti pavalyti snukutį. Labai svarbu duodamo pašaro kiekį normuoti, nes Himalajų katės yra linkusios tukti. Paprastai Himalajų katės yra sveikos, tačiau gali sirgti kvėpavimo takų, odos, akių, kepenų ar inkstų ligomis. Tinkamai prižiūrimos Himalajų katės gyvena maždaug 12 metų.
PatarimuPasaulis.lt
