Neišskiriamieji (kitaip dar vadinami agaporniais) Anglijoje yra laikomi meilės ir ištikimybės simboliu. Jokios kitos papūgos nėra taip smarkiai prisirišusios viena prie kitos kaip agaporniai: kartą susiporavę jie lieka neišskiriami visą gyvenimą. Laisvėje šios papūgos yra paplitusios pietvakarių ir pietryčių Afrikoje, dideliais būriais gyvena kalnų šlaituose šalia vandens telkinių. Šie paukščiai į Lietuvą pirmą kartą atgabenti XX amžiaus antroje pusėje, o šiandien neišskiriamieji gana dažnai yra auginami kaip namų augintiniai. Jei agaporniai yra tinkamai prižiūrimi, jie gali išgyventi maždaug iki 15 metų, taigi, svarbu pasirūpinti, kad šioms papūgėlėms būtų sudaromos palankios gyvenimo sąlygos.
Narvelis
Neišskiriamuosius geriausia auginti porelėmis, tačiau tuomet, jei šiuos paukščius auginsite po vieną, jie visą dėmesį ir meilę skirs tik jums. Nors apie tai svajoja ne vienas gyvūnų mylėtojas, tačiau turėtumėte įvertinti, ar papūgėlei galėsite skirti pakankamai dėmesio: jei agapornis jo gaus per mažai, jis gali depresuoti ar net susirgti. Porelei skirtas narvelis turėtų būti ne mažesnis nei 80x40x50 cm, tačiau kuo jis bus didesnis, tuo bus geriau. Narvelyje pritvirtinkite specialią paukščiams skirtą gertuvę, maisto dubenėlį ir dubenėlį su smėliuku (jis yra reikalingas neišskiriamųjų virškinimui). Taip pat narvelyje reikėtų prikabinti specialų mineralinį akmenį, į kurį augintinis galėtų pagaląsti snapą. Karts nuo karto galima pastatyti baseinėlį, tačiau jo narvelyje nereikėtų palikti, kad papūgėlės negertų nešvaraus vandens.
Taip pat skaitykite:
Agaporniu mityba
Neišskiriamuosius geriausia maitinti vidutinio dydžio papūgoms skirtu lesalu, kurio galite rasti specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse. Papildomai galima duoti morkų, obuolių, žalumynų, riešutų, uogų, šiek tiek virto kiaušinio. Šias papūgėles rekomenduojama lesinti du kartus per dieną (geriausia – kas kartą tokiu pat metu). Neišskiriamųjų peršėrimas gali būti toks pat kenksmingas kaip ir jų badavimas, todėl svarbu stebėti, kokį maisto kiekį duodate (vienam agaporniui per dieną reikia maždaug 30 g grūdų). Papūgėlės gertuvėje esantis vanduo visada turi būti švarus ir pakankamai dažnai keičiamas (tai geriausia atlikti du kartus per dieną). Jei vanduo labai chloruotas, tokiu atveju jis turėtų būti bent pusdienį pastovėjęs.
Taip pat skaitykite:
Agapornių ligos
Nors agaporniai nėra labai lepūs, tačiau jie gali susirgti įvairiomis ligomis. Apie prastą savijautą išduos pasipūtusios plunksnos, nuolatinis snūduriavimas ir apetito dingimas – jei pastebėsite šiuos požymius, būtinai kreipkitės į veterinarą. Dažniausiai neišskiriamuosius kankina virškinimo sutrikimai bei peršalimo ligos. Įdomu tai, kad agaporniai gripu gali užsikrėsti nuo žmogaus, todėl susirgę stebėkite ne tik savo, bet taip pat ir augintinių savijautą. Visada svarbu užtikrinti, kad agapornių narvelis nestovėtų tokioje vietoje, kur papūgėles gali pasiekti skersvėjis.
Prijaukinimas
Neišskiriamiesiems prireikia šiek tiek laiko, kol jie pripranta prie naujų šeimininkų. Įsigiję agapornį (ar šių paukščių porelę) neskubėkite imti augintinį ant rankų – pirmiausia leiskite jam apsiprasti. Kalbinkite ramiu švelniu balsu, ir anksčiau ar vėliau papūgėlės prie jūsų pripras. Jei agaporniai yra auginami po vieną, jie įprastai būna meilesni žmogui, tačiau porelių augintojai teigia, kad dvi papūgėles kur kas įdomiau stebėti. Neišskiriamieji nėra labai triukšmingi, bet labiausiai čirpia paryčiais ir pavakarę (laisvėje taip tikrinama, ar visi papūgėlių artimieji yra gyvi ir sveiki).
Perėjimas
Atskirti patelę nuo patino yra gana sudėtinga, tačiau geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad patelės yra šiek tiek stambesnės ir ryškesnės. Nors šios papūgėlės neretai yra vadinamos meilės paukščiais, tačiau negalima būti užtikrintiems, kad papūgėlei parinktas partneris tikrai patiks. Nutinka ir taip, kad patinas mieliau poruojasi su patinu, o patelė – su patele, todėl nėra jokių garantijų, kad dvi papūgėlės puikiai sugyvens ir susilauks palikuonių. Patelės pradeda perėti būdamos maždaug 10 mėnesių amžiaus, o 5-6 metų ir vyresnėms papūgoms geriausia nebeleisti perėti. Įprastai neišskiriamieji peri inkiluose, kuriuose susisuka lizdus, tačiau tuomet, jei nepageidaujate, kad papūgėlė susilauktų palikuonių, inkilą išklokite tik durpėmis, ir nepalikite jokių medžiagų, iš kurių būtų galima susisukti lizdelį. Perinčių papūgų inkilas turėtų būti maždaug 25 cm aukščio, 20 cm pločio, ir 15 cm gylio (inkilo anga turėtų būti maždaug 5 cm skersmens). Geriausia inkilą sukalti iš ne plonesnės nei 2 cm storio medienos, nes tokiu atveju inkilas bus atsparus aštriam papūgėlės snapui, ir padės išlaikyti šilumą. Lizdų sukimui tinka šiaudai bei medžių žievė, o inkilo dugne reikėtų pakloti maždaug 5 cm durpių sluoksnį. Kai paukščiai bus pasiruošę perėjimui, patelė daug laiko praleis inkile, o patinas maitins patelę (tuo laikotarpiu bus reikalingos mirkytos sėklos arba kitas minkštas maistas). Įprastai patelė padeda 4-6 kiaušinius, jei žiūrint per šviesą matomas juodas taškelis, kiaušiniai yra apvaisinti, tačiau juos apžiūrėti patartina ne anksčiau nei 5-6 dieną). Paukščiukai išsirita 23-24 dieną, jaunikliai inkilą palieka po 6-7 savaičių. Tarp perėjimų turėtų praeiti ne mažiau nei 6 mėnesiai.
