Naminis šeškas: ką svarbu žinoti apie šio gyvūno priežiūrą?

Naminis šeškas – labai judrus ir smalsus augintinis, kurio priežiūra yra gana specifinė. Šie gyvūnėliai miega net 18 valandų per parą, tačiau likusį laiką leidžia itin aktyviai. Nors neretai teigiama, kad šeškai yra šiek tiek panašūs į šunis, ir šiek tiek – į kates, tačiau iš tiesų šis gyvūnas gerokai skiriasi nuo populiariausių augintinių, o jo priežiūra reikalauja tam tikrų žinių. Taigi, ką svarbiausia žinoti apie šeškų auginimo ypatumus?

Šeško narvelis

Nors kai kurie šeškų augintojai šiuos gyvūnėlius laiko palaidus, tačiau tai gali būti net labai rizikinga: kol jūsų nebus namuose, šeškas gali ką nors netinkamo sugraužti ar susižeisti, todėl patartina įsigyti narvelį. Jo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 80x60x60, tačiau kuo jis bus erdvesnis, tuo bus geriau. Narvelyje galite įrengti hamaką, kuris šeškui tikrai labai patiks, ar guolį, į kurį augintinis galėtų įlįsti pasislėpti. Taip pat narvelyje įrenkite kampinį tualetą, pakabinkite gertuvę (geriausia rinktis skirtą graužikams), pritvirtinkite maisto dubenėlį. Galima rinktis katėms skirtą kraiką, tačiau jis neturėtų būti sušokantis (anksčiau ar vėliau šeškas gali sumanyti jo paragauti). Šeško negalima auginti vien tik narvelyje – kasdien bent 2-3 valandas suteikite galimybę laisvai palakstyti.

Kambario temperatūra

Šeškai yra labai jautrūs karščiui, tačiau nesunkiai pakelia šaltį. Šie augintiniai netoleruoja aukštesnės nei 32 laipsnių Celsijaus temperatūros, todėl šiltuoju metų laiku labai svarbu stebėti oro temperatūrą namuose. Geriausia narvelį pastatyti tokioje patalpoje, kurioje oras yra vėsiausias.

Šeško mityba

Naminis šeškas yra plėšrūnas, todėl jo mitybos pagrindą turėtų sudaryti gyvūninės kilmės baltymai. Šių gyvūnų virškinimo sistema yra labai trumpa, todėl šeškas negali įsisavinti augalinės kilmės produktų.  Galima rinktis aukštos kokybės mažiems kačiukams skirtą sausą pašarą, arba tokį, kuris yra skirtas naminiams šeškams. Šie gyvūnai labai pripranta prie duodamo pašaro, ir mieliau renkasi badavimą nei neįprastą maistą. Ankstyvame amžiuje rekomenduojama pratinti augintinį prie įvairių rūšių ėdalo, nes tai gali padėti išspręsti nevalgumo problemą. Šeškus galima palepinti duodant katėms skirtų skanėstų ar putpelės kiaušinių.

Žaidimai

Šeškai labai mėgsta tyrinėti aplinką, jiems įdomūs visi namuose esantys daiktai. Šiuos augintinius gali sudominti labai įvairūs žaislai, tačiau svarbu žinoti, kad šeškams netinka žaislai su katžole. Kai šeškas pavargsta, jis ieško šiltos vietos, kurioje galėtų nusnausti (tai gali būti jo narvas, lovos patalynės dėžė, ar pan.) Pasirūpinkite, kad augintinio „miegamajame“ nebūtų daiktų, kuriuos šeškas galėtų sugraužti. Pradedantiesiems šeškų augintojams neretai kyla klausimas, kaip atpratinti augintinį kasti žemes, tačiau tai paprasčiausiai yra neįmanoma: šeškai iš prigimties yra „sodininkai“, todėl susilaikyti jiems yra labai sunku.

Kleptomanija

Jei šeškas turėtų savo šūkį, tai neabejotinai būtų posakis „Nepagautas – ne vagis!” Šie gyvūnai į savo slėptuves nuolat tempiasi įvairius namuose rastus daiktus, ypač mėgsta šeimininkų kojines. Šeško slėptuvėse neretai galima rasti net ir labai neįprastų daiktų, kurių dingimas nebuvo pastebėtas, ar jų prapultimi šeškas nė nebuvo įtartas (tai gali būti silikoninės formelės, žvejų naudojami guminiai masalai, ir t.t.)

Kad smalsumas nepražudytų..

Šeškai smalsumu nenusileidžia katėms, jie lengvai pralenda net ir pro gana nedidelius plyšius, ir čia mėgsta įsirengti slėptuves, kuriose slepia įvairius namuose rastus daiktus. Šeškų augintojai teigia, kad toks gyvūnėlis išmoko šeimininkus tvarkos – šešką gali sudominti įvairūs ne vietoje palikti daiktai, kuriuos šeškas gali sugraužti. Ypač svarbu nuo šeško paslėpti priemones su cheminėmis medžiagomis, vaistus ir kitus daiktus, kurie augintiniui gali būti pavojingi. Šeškas savo slėptuve gali pasirinkti skalbyklę, todėl prieš ją įjungdami pirmiausia įsitikinkite, kad ten nėra jūsų augintinio.

Šeško kvapas

Įprasta manyti, kad šeškai skleidžia itin nemalonų kvapą, tačiau tai nėra tiesa. Nors jų kailio kvapas yra gana specifinis, tačiau jis nėra nemalonus. „Kvapuką“ šeškas paleidžia tik tada, kai smarkiai susijaudina ar išsigąsta, tačiau tai nutinka labai retai.

Šeškų ligos

Jei patelės nėra veisiamos, jas būtina sterilizuoti, nes priešingu atveju joms užsitęsia ruja, ir gali išsivystyti aplastinė anemija (sterilizaciją reikėtų atlikti maždaug 6 mėnesių patelei). Į veterinarijos gydytojus šeškų augintiniai neretai kreipiasi dėl augintinio patirtų traumų ar apsinuodijimo, vyresnio amžiaus šeškams neretai pasitaiko navikinių susirgimų. Įprastai naminis šeškas sulaukia maždaug 8-12 metų, tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje auginamų šeškų gyvenimo trukmė siekia vos 6-8 metus. Jei nuspręsite įsigyti tokį augintinį, atsakingai rinkitės veislyną.

Ką dar svarbu žinoti?

Kas 2-4 savaites būtina patrumpinti šeško nagus (tam galite naudoti kačių nagams skirtas žirklutes), nes tuomet, jei nagai taps per ilgi, augintiniui taps sunku vaikščioti, nagai gali kabintis už kiliminės dangos. Šeškų maudymas nėra būtinas, tačiau prireikus tą galite padaryti naudodami švelnų katėms ar šunims skirtą šampūną. Jei šešką nuspręsite vesti į lauką, jis privalo būti vakcinuotas.