Kanarėlės, kaip galima suprasti iš šių paukštelių pavadinimo, yra kilusios iš Kanarų salų. 1478 metais ispanai užkariavo Kanarų salas ir čia pastebėjo šiuos gražiai čiulbančius paukštelius. Kai kanarėlės buvo atgabentos į Europą, jas pradėta auginti narveliuose, o šiandien šie paukščiai yra vieni populiariausių namuose laikomų augintinių. Kanarėlės yra labai vertinamos ne tik dėl gražios išvaizdos, bet taip pat ir dėl malonaus čiulbėjimo ir linksmo būdo. Auginami nelaisvėje šie paukšteliai gali išgyventi iki 10-12 metų, tačiau svarbu žinoti tam tikras kanarėlių priežiūros taisykles.
Kanarėlės narvelis
Kuo erdvesnis bus kanarėlės narvelis, tuo geresnė bus paukštelio savijauta. Rekomenduojama rinktis tokį narvelį, kurio ilgis siektų bent 40-50 cm, tačiau taip pat svarbu bent kartais išleisti paukštelį paskraidyti po kambarį (žinoma, prieš tai svarbu patikrinti, ar uždaryti visi langai). Jei baiminatės, kad išleistą iš narvelio kanarėlę bus sunku pagauti, atidarydami narvelio dureles išimkite ir lesalą – kai jį sugrąžinsite į narvelį, kanarėlė tikrai sugrįš. Rinkdamiesi narvelį įsitikinkite, kad jį bus patogu valyti (puikiai pasiteisina narveliai su ištraukiamu dugnu). Įrenkite narvelyje uždarą maudyklą, prikabinkite lesyklėlę, vandens gertuvę, pritvirtinkite žaislų. Narvelį geriausia kabinti šviesioje kambario vietoje – kanarėlės geriausiai jaučiasi tada, kai narvelio siena remiasi į sieną. Vasaros metu narvelį galėsite pakabinti balkono kampe. Svarbu žinoti, kad kanarėlėms visiškai netinka apvalūs narveliai, nes jos gali prarasti erdvės pojūtį. Kanarėlės labai mėgsta švarą, todėl pasistenkite valyti narvelį kiek įmanoma dažniau.
Taip pat skaitykite:
Kanarėlių mityba
Kanarėlių maistas turėtų būti labai įvairus, nes priešingu atveju paukštelis gali susirgti virškinamojo trakto ligomis. Galite rinktis specialiai kanarėlėms skirtus maisto mišinius, kuriuos sudaro rapsai, avižinės kruopos, soros, trintos saulėgrąžos, kanapės, linų sėmenys, ir t.t. Kanarėlių lesalą galima pasigaminti patiems, tačiau svarbu laikytis tam tikrų proporcijų. Jei rinksitės parduotuvėse siūlomus sėklų mišinius, užtikrinti visavertę mitybą bus paprasčiau. Rekomenduojama papildomai duoti vitaminų ir mineralinių medžiagų (pavyzdžiui, smulkintų kiaušinių lukštų, molio, kreidos, smulkaus žvyro).
Kanarėles galima palepinti tarkuotomis morkomis, virtų kiaušinių tryniais, žalumynais. Per dieną kanarėlei reikia vos 6-7 gramų sėklų mišinio, tačiau maistas turi būti visavertis. Jei kanarėlei reikalinga praturtinta mityba (perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu), galite duoti susmulkinto virto kiaušinio trynio, sumaišyto su džiūvėsėliais. Į trynį taip pat galima įlašinti vitaminų bei žuvies taukų. Vasaros metu duokite kanarėlei žalumynų – salotų lapų, žliūgių, dobilų. Žiemą galite praturtinti kanarėlės mitybą duodami daigintų kviečių ar avižų.
Kanarėlių veisimas
Veisimui rinkitės sveikus, ne jaunesnius nei 1 metų amžiaus paukštelius, kurie tarpusavyje nėra giminingi (perėjimo laikas prasideda kovo mėnesį). Kanarėlių veisimui reikalingas erdvesnis narvelis, kuris turėtų būti bent 70x80x40 cm dydžio. Dirbtinis perėjimo lizdelis turėtų būti dubenėlio pavidalo, pagamintas iš minkštos virvės. Lizdelį tvirtinkite narvelio kape, pasirūpinkite, kad jo nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Lizdo skersmuo turėtų būti maždaug 10 cm, o gylis – apie 5-6 cm (tame pačiame lizdelyje galima leisti perėti 2-3 kartus). Poravimosi laikotarpiu į narvelį padėkite sukarpytų maždaug 1 cm ilgio medvilninių ar lininių siūlų – patelė juos suneš į lizdą ir netrukus padės 3-5 kiaušinius. Jaunikliai išsirita po 13-14dienų, jei patinėlis nėra labai draugiškai nusiteikęs, jį vertėtų atskirti. Dviejų savaičių jaunikliai jau palieka lizdelį, tačiau visiškai subręsta būdami maždaug 5 mėnesių amžiaus. Perėjimo laikotarpiu geriausia neleisti kanarėlei maudytis, nes ji gali susirgti.
Kaip elgtis su kanarėle?
Kanarėlės yra labai jaukios ir socialios, tačiau jos gali bijoti staigių rankos judesių. Pasistenkite prie savo augintinio elgtis kiek įmanoma ramiau, jei išskridusią kanarėlę norėtumėte pagauti, jokiu būdu nesivaikykite jos po namus. Kanarėlės grįžta ten, kur yra jų maistas, todėl geriausia su augintiniu susitarti gudrumu – jei kanarėlė pamatys, kad maisto indelis sugrįžo į jos narvelį, ji tikrai čia sugrįš ir pati. Kanarėlės neišmoksta atkartoti žmogaus kalbos, tačiau geba pamėgdžioti kitų paukščių čiulbėjimą – zylių, čiurlių, tilvikų, ir t.t.
Taip pat skaitykite:
Kanarėlių ligos
Kanarėlės yra ganėtinai lepios, todėl jas būtina saugoti nuo skersvėjo ir tiesioginių saulės spindulių. Kvėpavimo takų infekcijos yra vienos baisiausių šių paukštelių ligų – šių susirgimų kilmė gali būti labai įvairi, kartais tai baigiasi augintinio mirtimi. Jei pastebėtumėte, kad iš šnervių pasirodo burbuliukų formos išskyros ar pasunkėja paukštelio kvėpavimas, kuo skubiau vykite pas veterinarą. Nors išgelbėti kanarėles pavyksta ne visada, tačiau laiku pastebėjus simptomus susirgimo gydymas nėra labai sudėtingas.
Taip pat skaitykite:
Daugumos ligų pavyks išvengti, jei augintiniui skirsite pakankamai dėmesio ir užtikrinsite tinkamas gyvenimo sąlygas. Pasirūpinkite, kad paukštelis nenuobodžiautų, pakankamai dėmesio skirkite jo mitybai ir saugokite nuo galimų pavojų. Šie paprasti priežiūros principai gali užtikrinti, kad kanarėlės kompanija džiaugsitės tikrai ilgą laiką.
