Raudonausiai vėžliai – tai vieni dažniausiai pasirenkamų egzotinių augintinių, kurie labai išpopuliarėjo po pasirodžiusio filmuko „Vėžliukai nindzės”. Raudonausiai vėžliai nėra labai lepūs, todėl jie gali būti pasirenkami ir pradedančiųjų egzotinių gyvūnų augintojų. Natūralioje gamtoje raudonausiai vėžliai yra aptinkami Šiaurės Amerikoje, o Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje raudonausiai vėžliai yra laikomi invazine rūšimi (jie užima kitų gyvūnų buveines ir išstumia tūkstantmečius gyvavusias faunos rūšis).
Raudonausių vėžlių dydis
Dalį nepatyrusių egzotinių gyvūnų mylėtojų raudonausiai vėžliai sužavi savo dydžiu – gyvūnų prekių parduotuvėse parduodami vėžliukai dažniausiai būna vos 5 cm dydžio, todėl manoma, kad jiems prireiks visai nedidelio vivariumo. Maži vėžliukai be galo mieli, todėl juos susigundoma pirkti vaikams. Vis dėlto, taip elgtis nederėtų – iš tiesų raudonausiai vėžliai gali išaugti net iki 28 cm dydžio. Pirmuosius pusantrų metų raudonausiai vėžliai pasiekia maždaug 7,5 cm dydį, o vėliau kas metus paauga maždaug 1-1,5 cm.
Taip pat skaitykite:
Vivariumo įrengimas
Raudonausiai vėžliai yra pusiau vandeniniai gyvūnai, todėl jiems reikia įrengti pusiau vandeninio tipo vivariumą. Trečdalį vivariumo turėtų sudaryti sausuma, o du trečdalius – vanduo (išlipęs iš vandens vėžlys privalo turėti galimybę pasikaitinti ir atsivėsinti, todėl svarbu įrengti skirtingas zonas). Vėsiosios zonos temperatūra turėtų būti tokia pati kaip ir vandens (apie 27° C). Šioje zonoje esantis substratas turėtų būti arba nesuėdamas, arba lengvai suvirškinamas (pavyzdžiui, galite rinktis koralų smėlį). Jaunas raudonausis vėžlys gali būti auginamas 80 cm ilgio vivariume, o suaugusiam vėžliui reikės daugiau erdvės (rekomenduojama rinktis ne mažesnį nei 1,25 m ilgio vivariumą). Kiekviename vivariume turėtų būti įrengtas filtras, skirtas vandeniui valyti, taip pat ir šildymui skirta lempa. Šildymo lempos gali būti kaitrinės arba infraraudonųjų spindulių. Jei siekiama, kad lempos išskirtų kiek įmanoma daugiau šilumos, rekomenduojama rinktis keramikines infraraudonąsias lempas, tačiau svarbu žinoti, kad jos neišskiria šviesos. Taip pat ne ką mažiau svarbu įrengti ir UV spindulių lempą, kuri yra būtina vitamino D3 sintezei.
Raudonausių vėžlių mityba
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad raudonausių vėžlių mityba yra ganėtinai paprasta, tačiau subalansuotos mitybos užtikrinimas reikalauja šiokių tokių pastangų. Pirmasis sunkumas, su kuriuo tenka susidurti augintojams,– tai vėžlio pratinimas maitintis ant kranto (būtent todėl yra ganėtinai keblu augintiniui duoti vitaminų ir mineralų, nes vandenyje jie tiesiog ištirpsta). Raudonausiams vėžliams dažnai pasireiškia vitamino D3 ir kalcio trūkumas, todėl šių vitaminų ir mineralų vertėtų duoti papildomai. Raudonausiai vėžliai yra visaėdžiai, todėl jiems galima duoti gyvo maisto, mėsos bei žalumynų. Pirmuosius dvejus metus raudonausiais vėžliai yra šeriami kasdien, o vėliau – kas 2-3 dienas. Maisto reikėtų duoti tiek, kiek vėžliukai gali suvalgyti per 20-30 minučių. Į vandenį galite įleisti gupijų, karosiukų ar kitų smulkių žuvelių, uodų lervų, sliekų. Retkarčiais vėžliams galima duoti liesos mėsos (pavyzdžiui, veršienos ar paukštienos). Raudonausiai vėžliai noriai kremta salotų lapus, vynuoges, mėlynes, spanguoles ir avietes, tačiau svarbu žinoti, kad jiems negalima duoti žiedinių kopūstų, grybų ir ananasų. Jei siekiate, kad visavertė mityba būtų užtikrinama kiek įmanoma paprasčiau, tokiu atveju galite rinktis specialų parduotuvėse siūlomą sausą pašarą (vis dėlto, karts nuo karto reikės duoti ir šviežio maisto).
Taip pat skaitykite:
Raudonausių vėžlių veisimas
Laisvėje raudonausiai vėžliai lytiškai subręsta būdami 6-8 metų amžiaus, o nelaisvėje lytinis brendimas vyksta sparčiau: patinai subręsta būdami 4 metų amžiaus, o patelės – 5-6 metų. Nelaisvėje raudonausiai vėžliai gali daugintis ištisus metus – vienu kartu padedama apie 6-10 kiaušinių. Inkubacijos temperatūra turėtų būti +21-30°C. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad raudonausių vėžlių veisimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: jei šiems egzotiniams gyvūnams nebus užtikrinamos tinkamos sąlygos, didžioji dalis vėžliukų gali neišgyventi ar tiesiog neišsiristi.
Taip pat skaitykite:
Kaip žinoti, kad augintinis yra sveikas?
Pastebėti egzotinių gyvūnų susirgimus tikrai ne visada yra paprasta: neretai nutinka taip, kad į veterinarijos gydytojus kreipiamasi per vėlai. Kad taip nenutiktų, ypatingai svarbu nuolat stebėti raudonausio vėžlio būklę, ir pastebėjus ką nors neįprasto kuo skubiau kreiptis į egzotinius gyvūnus gydantį specialistą. Apžiūrėdami raudonausį vėžlį pirmiausia turėtumėte įvertinti jo šarvo būklę – jis turėtų būti tvirtas ir nesužalotas. Akys turi būti atmerktos ir blizgios, ant jų negali būti traiškanų. Nosis ir burna turi būti sausi, oda elastinga. Išeinamoji anga turėtų būti švari, išmatos kietos, neaitraus kvapo. Keliant vėžliuką nuo žemės jis neturėtų būti apatiškas – sveikas vėžliukas turėtų parodyti bent menkutį pasipriešinimo ženklą. Sveikas vėžliukas tikrai nenorės visą laiką tūnoti savo slėptuvėje, tad tuomet, jei pastebėtumėte tokį elgesį, tai turėtų kelti nerimą.
Tinkamai prižiūrimi raudonausiai vėžliai gali išgyventi net iki 30 metų, todėl labai svarbu pasistengti, kad tokiam augintiniui suteiktumėte pačias geriausias gyvenimo sąlygas.
