Graikinis vėžlys (Greek Tortoise) natūralioje gamtoje aptinkamas Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūros pakrantėse. Tai yra labai socialūs ropliai, kurie noriai bendrauja su savo rūšies atstovais, tačiau patinai kartais būna agresyvūs. Tokio augintinio įsigijimas turėtų būti kruopščiai apgalvotas: įvertinkite, ar jam galėsite užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas visą jo gyvenimo laikotarpį – graikinis vėžlys gali išgyventi net 50 metų ar dar ilgiau. Kaip naminiai augintiniai graikiniai vėžliai pradėti pardavinėti 1950-aisiais, tačiau didžioji dalis šių roplių anksti nugaišo dėl netinkamos priežiūros. Svarbiausia – užtikrinti, kad graikinis vėžlys gautų pakankamai UV spindulių ir pasirūpinti kitais svarbiausiais priežiūros principais.
Graikinio vėžlio charakteris
Kaip ir dauguma roplių, graikiniai vėžliai nelabai vertina žmonių draugiją – žmones jie tik toleruoja. Kas kita – kito vėžlio draugija, kuria toks roplys tikrai bus patenkintas. Nuo vienatvės graikiniai vėžliai gali tapti agresyvūs, todėl geriausia laikyti bent du augintinius: patelės tarpusavyje puikiai sugyvena, tačiau patinai gali peštis. Geriausia rinktis tos pačios rūšies vėžlius – tokiu atveju galėsite būti užtikrinti, kad mirtinų kautynių nekils.
Taip pat skaitykite:
Terariumo lempos
Nors graikinis vėžlys yra ganėtinai nedidelis roplys, augantis iki maždaug 30 cm, tačiau jo terariumas turėtų būti pakankamai erdvus. Terariume būtina įrengti termoreguliaciją, kuri padėtų augintiniui palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Graikiniai vėžliai yra dieniniai gyvūnai, todėl jiems reikės įrengti lempas, skleidžiančias UVA/UVB spindulius (dieniniai ropliai labai kenčia, jei praranda UVB šaltinį, todėl šie spinduliai turėtų būti skleidžiami 8-9 valandas per parą). Dirbtinė šviesa turėtų būti užtikrinama maždaug 14-16 h per parą – tam reikės ne tik UV lempos, bet ir kito šviesos šaltinio.
Taip pat skaitykite:
Tinkamos temperatūros palaikymas
Kiekvienam ropliui svarbu įrengti kelias skirtingas šilumos zonas, tad ir graikiniai vėžliai taip pat nėra išimtis. Terariume reikės įrengti karštąją ir vėsiąją zoną, tarp kurių turėtų būti laipsniškas temperatūrų pasikeitimas. Graikiniai vėžliai mėgsta aukštą temperatūrą – karštojoje zonoje ji turėtų būti maždaug +45° C, o vėsiojoje zonoje – ne mažiau nei +25° C. Nakties metu vėsiosios zonos temperatūra gali būti kiek mažesnė, tačiau ji neturėtų nukristi žemiau +20° C (tamsiuoju paros metu nereikėtų išjungti šilumos šaltinių). Tinkamam temperatūros palaikymui reikės dviejų kokybiškų termometrų, kurie leis stebėti temperatūrą vėsiojoje ir karštojoje zonoje.
Kokį substratą pasirinkti?
Graikiniam vėžliui parinkite tokį substratą, kuris būtų lengvai virškinamas ir pašalinamas iš organizmo, nes roplys anksčiau ar vėliau jo paragaus. Šie vėžliai gali sutrypti maistą į substratą ir vėliau jį suvalgyti, arba gali sąmoningai valgyti substratą, nes iš jo gaunama vitaminų ir mineralų. Vienas geriausių pasirinkimų – koralinis smėlis.
Graikinio vėžlio mityba
Graikinio vėžlio mitybos racione turi būti daug skaidulų ir mažai baltymų. Geriausia rinktis būtent vėžliams skirtą pašarą, kurio sudėtyje yra ne tik visų reikalingų maistinių medžiagų, bet taip pat ir vitaminų bei mineralų. Šiems ropliams galima duoti įvairių daržovių – cukinijų, brokolių, petražolių, susmulkintų morkų, ir t.t. Vaisiai ir uogos turėtų sudaryti ne daugiau nei 5-10 proc. viso raciono (galima duoti obuolių, kriaušių, persikų, braškių, ir t.t.)Vasaros metu augintinį galima palepinti kiaulpienėmis, dobilais ir usnimis. Taip pat galima duoti sutrintų kiaušinių lukštų, kuriuos sumaišę su pašaru užtikrinsite pakankamą kalcio kiekį (taip pat galima duoti ir smulkintos kreidos). Šerti graikinius vėžlius reikėtų kasdien, nebent roplys pats atsisakytų valgyti.
Taip pat skaitykite:
Žiemos miegas
Nors įprasta manyti, kad visi vėžliai įminga žiemos miegu, tačiau tai anaiptol nėra tiesa. Graikiniai vėžliai yra kilę iš labai šiltos aplinkos, todėl sumažėjusi temperatūra jiems nėra natūralus dalykas. Mūsų šalies klimatas graikiniams vėžliams sukelia nenatūralų šešių mėnesių periodą, todėl svarbu užtikrinti, kad ropliui būtų suteikiamos tokios sąlygos, kurios yra kuo labiau panašios į natūralios gamtos. Kartais roplių augintojai nusprendžia nusivežti roplius į sodybą, ir ten juos laikyti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, tačiau taip elgtis nereikėtų – anksčiau ar vėliau graikinis vėžlys tikrai susirgs. Vis dėlto, kartais šiems vėžliams tenka užtikrinti žiemos miegui pritaikytas sąlygas (įprastai tą daryti nurodo veterinaras, kuris įvertina roplio būklę). Žiemos miego laikotarpiu vėžlys yra patalpinamas į šiaudais ar šienu paklotą dėžutę, kurioje yra palaikoma +5° C – +10° C temperatūra. Įmigusį vėžlį būtina apžiūrėti bent kartą per savaitę.
Kaip įsitikinti, kad vėžlys yra sveikas?
Graikinio vėžlio kiautas susideda iš viršutinio ir apatinio kiauto bei paskirų jo dalių. Manoma, kad graikinių vėžlių kiautas yra jautrus skausmui, todėl būtina jį saugoti nuo pažeidimų. Svarbu nuolat stebėti roplio akis – jos turi būti švarios, be traiškanų. Jei pastebėsite tam tikrus akių pakitimus, tai gali būti aiškus ženklas, kad laikas apsilankyti pas veterinarą. Taip pat sunerimti reikėtų tada, jei pastebėtumėte iš nosies pasirodžiusias išskyras – tai gali reikšti, kad graikinis vėžlys peršalo.
