Kramerio žieduotosios papūgos natūralioje gamtoje aptinkamos Azijos ir Afrikos miškuose bei sausringesnėse vietose. Kramerio žieduotosios papūgos kartais yra vadinamos tiesiog Kramerio papūgomis – toks pavadinimas buvo suteiktas austrų gamtininko Vilhelmo Kramerio garbei.
Šios papūgos yra labai gudrios ir smalsios, jos dažniausiai neprisiriša prie vieno vienintelio žmogaus, geba savarankiškai susirasti veiklos (vis dėlto, bendravimas joms taip pat yra labai svarbus).
Kramerio išvaizda
Laisvėje gyvenančios Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai yra žalios ar melsvos spalvos, tačiau taip pat pasitaiko įvairių spalvų mutacijų. Patinai ir patelės savo išvaizda yra gana panašūs, tačiau maždaug trečiaisiais patino gyvenimo metais ant jo kaklo išryškėja juodos spalvos žiedas.
Jaunų papūgų lytį tiksliausiai nustato DNR testas. Įprastai Kramerio papūgos yra iki 40 cm ilgio: didžiąją kūno dalį sudaro ilga uodega, kuri turi 12 didelių plunksnų. Snapo viršus yra raudonos spalvos, o apačia – juoda.
Narvo įrengimas
Kramerio žieduotosioms papūgoms reikia daug erdvės, todėl geriausia rinktis kuo didesnį narvą (bent 2 m ilgio). Narvas turi būti pakankamai tvirtas – Kramerio žieduotosios papūgos snapas yra labai galingas, todėl nuobodžiaujanti papūga gali surasti būdų, kaip ištrūkti į laisvę.
Šiltuoju metų laiku Kramerio papūga taip pat gali būti laikoma erdviame lauko voljere, tačiau svarbu pasirūpinti, kad papūga nesušaltų (oro temperatūra turėtų būti maždaug 15-25 laipsniai Celsijaus). Narve būtina pakabinti įvairių žaislų, kurie padėtų palaikyti papūgos užimtumą. Taip pat svarbu reguliariai išleisti papūgą paskraidyti uždaroje erdvėje.
Kramerio mityba
Laisvėje gyvenančios Kramerio žieduotosios papūgos minta įvairiomis sėklomis, pumpurais, riešutais, uogomis, vaisiais, vabzdžių lervomis ir t.t.
Nors kartais namuose auginamos Kramerio papūgos yra lesinamos vien tik sėklų ir riešutų mišiniais, tačiau tokia mityba nėra visavertė, ir anksčiau ar vėliau tai tikrai susargdins papūgą (kai kurių reikalingų medžiagų riešutų ir sėklų mišiniuose yra per daug, o kai kurių – per mažai arba visai nėra).
Kramerio papūgą geriausia lesinti specialiomis šiems paukščiams skirtomis granulėmis bei papildyti mitybą įvairiais vaisiais, daržovėmis, sėklomis bei riešutais (šiuos produktus geriausia duoti kaip skanėstus, kai papūga pratinama prie rankų). Jei į granulių mišinį įmaišysite sėklų ir riešutų, tikėtina, kad Kramerio papūga išrankios mėgstamus riešutus ir sėklas, o granules paliks.
Ar Kramerio papūga gali kalbėti?
Tikrai taip! Kramerio žieduotosios papūgos yra vienos geriausiai kalbančių vidutinio dydžio papūgų, kurios kalba labai aiškiai. Kramerio papūgos gali pradėti kalbėti maždaug nuo vienerių metų amžiaus, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek tam skirsite laiko. Įdomu tai, kad dažniausiai kalba tos papūgos, kurios ankstyvame amžiuje buvo maitintos iš rankų.
Jei norite išmokyti Kramerio papūgą kalbėti, apsišarvuokite kantrybe, ir kasdien kartokite tam tikras trumpas frazes, kurias norite išmokyti atkartoti. Įprastai Kramerio papūgos išmoksta ištarti iki 50-60 trumpų žodžių, tačiau tai labai priklauso nuo konkretaus individo (kai kurios papūgos žodžius atkartoja labai nenoriai).
Elgsenos problemos
Kramerio papūgos yra socialūs paukščiai, tačiau nuolat erzinamos papūgos gali tapti agresyvios. Beveik visos Kramerio žieduotosios papūgos išgyvena sunkųjį „paauglystės“ laikotarpį, kuris pasireiškia jaunesnėms nei vienerių metų papūgoms. Šiuo laikotarpiu Kramerio papūga gali žnaibytis, netinkamais būdais reikalauti dėmesio, ir t.t. Šiuo laikotarpiu būtina su papūga bendrauti taip, kaip esate pratę iki šiol (neriboti skiriamo dėmesio ir pan.). Naudinga žinoti, kad laikotarpis iki 6 mėnesių yra pats svarbiausias: būtent tuomet papūgai būtina skirti pakankamai dėmesio, nepalikti jos vienos ilgesniam laikui, ir t.t. Jei šiuo papūgos gyvenimo periodu paukščiui skirsite pakankamai dėmesio ir pratinsite prie rankų, tikėtina, kad ateityje galėsite išvengti elgsenos problemų.
Kaip išsirinkti Kramerio papūgą?
Pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į bendrą paukščio savijautą ir plunksnų būklę. Kramerio papūga turi būti gyvybinga ir gražios išvaizdos (išretėjusios plunksnos išduoda apie įvairias ligas). Jei nuspręsite priglausti suaugusią papūgą, turėtumėte rinktis socialų paukštį, nes priešingu atveju jo galite neprisijaukinti.
Kramerio žieduotųjų papūgų veisimas
Natūralioje gamtoje Kramerio žieduotosios papūgos poras sudaro rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Šie paukščiai neprisiriša prie vieno partnerio – naujam poravimuisi gali būti pasirenkamas vis kitas partneris.
Nuo balandžio iki birželio Kramerio papūgos rūpinasi savo jaunikliais, o vasaros pradžioje jaunikliai jau yra pasiruošę palikti lizdą. Jei planuojate veisti Kramerio papūgas, geriausia laikytis natūralios gamtos diktuojamų taisyklių, ir poravimui rinktis rudens mėnesius.
Kramerio žieduotosios papūgos subręsta maždaug antraisiais gyvenimo metais, tačiau nereikėtų skubėti šias papūgas veisti – geriausia palaukti, kol joms bus 3-4 metai. Patelės padeda 4-6 kiaušinius, iš kurių po 34 dienų išsirita jaunikliai. Patinas padeda patelei maitinti ir prižiūrėti jauniklius.
Kramerio žieduotųjų papūgų sveikata
Kramerio žieduotosios papūgos yra ganėtinai sveiki paukščiai, kurie nelaisvėje gali išgyventi iki 30 metų. Vis dėlto, šios papūgos neretai suserga bakterinėmis infekcijomis, psitakoze ar kitomis paukščiams būdingomis ligomis.
