Veislė:	Afganų kurtas
Kilmės šalis:	Afganistanas
Paskirtis:	Namų, sarginis šuo, medžioklinis šuo
Spalvos:	Įvairios spalvos
Charakteris	Linksmas, žaismingas išdaigininkas, ištikimas, judrus, labai nepriklausomas, išdidus, sunkiai dresuojamas
Ūgis:	63-74 cm
Svoris:	23-28 kg
Ilgaamžiškumas:	11-14 metų
Kiti pavadinimai:	Beludžių kurtas, Afghan hound
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:	6 - 8 šuniukai

Afganų kurtai - mieli, judrūs ir žaismingi šunys, itin mėgstantys žmogaus kompaniją. Iš kitų šunų veislių jie išsiskiria elegancija ir orumu. Vakaruose šios veislės šunys yra veisiami vien tik dėl grožio, kurio afganų kurtams tikrai nestinga. Vis dėlto, nereikėtų pamiršti, kad tai yra medžioklinis šuo, kuris mieliau vaikysis voveres nei gulės ant sofos! Dvidešimtojo amžiaus aštuntame dešimtmetyje afganų kurtai užsitarnavo nekokią reputaciją: tuo laikotarpiu šios veislės šunys neretai tapdavo ponių aksesuaru ir dėl to gavo gražaus, tačiau kvailo šuns etiketę. Vis dėlto, afganų kurtų augintojai sutiks, kad tai yra tikrai protingas augintinis, kuris sužavi ne vien tik išvaizda.

Veislės istorija

Biblinė legenda pasakoja, kad afganų kurtai yra būtent tie šunys, kuriuos galime laikyti visų šunų veislių protėviais. Tiesa tai ar ne, tikrai nesužinosime, nes nėra jokių patikimų šaltinių, galinčių tai įrodyti ar paneigti. Istorinių šaltinių duomenimis, Artimuosiuose Rytuose kurtai buvo auginami jau labai seniai – prieš maždaug 5000 metų. Jau prieš daugybę metų afganų kurtai talkininkaudavo medžioklės metu ir tai darydavo visiškai savarankiškai, nes žmonės paprasčiausiai nėra tokie greiti kaip kurtai. Į Europą pirmieji šios veislės atstovai atkeliavo XIX amžiaus pabaigoje, kartu su anglų kareiviais, grįžusiais iš karo Afganistane. 1920 metais iš Anglijos afganų kurtai atkeliavo ir į Jungtines Amerikos valstijas. Netrukus šios veislės keturkojai įgijo populiarumą ir jau 1926 metais buvo įsteigtas afganų kurtų mylėtojų klubas, veislė buvo oficialiai pripažinta praėjus keliems dešimtmečiams – 1961 metais. Aštuntajame dešimtmetyje afganų kurtai dėl savo gracingumo tapo ponių „aksesuarais“, tuo laikotarpiu afganų kurtai buvo laikomi vien tik dėl grožio. Kadangi jie nepasiduodavo įprastiems dresūros metodams, buvo laikomi nelabai protingais šunimis.

Afganų kurtas: išvaizda

Afganų kurtai – įspūdingos išvaizdos šunys.Tai be galo gracingi ir elegantiški keturkojai, kurių aukštis ties ketera siekia 63-74 cm. Patelės paprastai yra smulkesnės ir žemesnės nei patinai. Afganų kurto kūnas yra ilgas ir laibas, letenos kaulėtos, kojos ilgos ir raumeningos. Galva yra pleišto formos, pakaušio iškilimas labai išraiškingas. Kakta plokščia ir gana plati. Afganų kurto snukis yra ilgas, žandikauliai labai tvirti. Nosies galiukas paprastai būna juodas, tačiau šviesesnio kailio šunims leistina ir tamsiai ruda nosies spalva. Šios veislės šunų akys yra tamsios, kartais gali būti su auksiniu atspalviu, šiek tiek įstrižos, ovalo formos. Uodega yra išaugusi žemai, gana ilga, galiukas susuktas į žiedą. Ausys išaugusios žemai, kabančios, padengtos šilko švelnumo kailiu. Afganų kurtų kailis yra ilgas ir švelnus, plauko struktūra yra labai panaši į žmogaus (kartais skilinėja plaukų galiukai). Kailio spalva gali būti sidabrinė, pilka, juoda arba juodai ruda.

Afganų kurtas: charakteris

Afganų kurtai yra gana savarankiški šunys. Nereikia pamiršti, kad jie iš prigimties yra medžiotojai, todėl jie negali beatodairiškai paklusti šeimininko komandoms. Šios veislės šunys yra labai pasitikintys savimi, norintys savarankiškai priimti sprendimus, todėl gali būti vedžiojami tik su pavadėliu – besivydami katę ar kitą grobį  jie gali pakliūti po automobilio ratais. Afganų kurtai yra prieraišūs savo šeimininkui, tačiau nepasitikintys svetimais. Šios veislės šunys yra geraširdžiai, be reikalo nelojantys, gana jautrūs. Jiems yra tinkama tik pozityvi dresūra, kuria reikėtų pasirūpinti nuo mažumės. Socializuoti afganų kurtai puikiai sutaria su vaikais, mielai su jais žaidžia, tačiau turint mažų vaikų laikyti šiuos šunis visgi nepatartina, nes afganai gali jautriai reaguoti į netikėtus garsus. Afganų kurtai gali sutarti su kitais šunimis, katę dažniau laiko savo grobiu nei kompanione (išskyrus tada, jei su ja auga nuo mažumės). Jauni afganų kurtai neretai yra gana nerangūs ir blogai koordinuoti, todėl treniruodami savo augintinį neužkraukite jam pernelyg didelio krūvio – viskas turėtų vyti palaipsniui.

Dažniausiai šie šunys pasirenka vieną šeimininką šeimoje ir lieka jam ištikimi visą gyvenimą, mainais reikalaudami daug dėmesio ir meilės.

Afganų kurtas: priežiūra

Afganų kurtų kailis reikalauja ypatingos priežiūros – jį rekomenduojama šukuoti kasdien, nes kitaip susidarys sąvėlos. Kailį iššukuosite geriau, jei naudosite purškiklį su vandeniu ir keliais kondicionieriaus lašeliais. Jei kailis yra susipurvins, pirmiausia jį nuvalykite, o tik tada šukuokite – šukuojamas purvinas kailis tik dar labiau susivels! Kailį šukuokite tik viena kryptimi – nuo šaknų iki galiukų. Afganų kurtų plaukai gali patekti ir dubenėlį su maistu, todėl tam naudokite specialų tinkleli, kuris apsaugos augintinio kailį. Nagus reikėtų pakirpti maždaug kartą per mėnesį, taip pat pakirpti plaukus tarpupirščiuose. Afganų kurtų ausys yra nulėpusios, todėl reguliariai jas apžiūrėkite, įvertinkite, ar jos pakankamai švarios, ar nėra uždegimo. Šios veislės šunims yra reikalingas didelis fizinis krūvis, todėl jie labiausiai tinka aktyviems žmonėms. Jei mėgstate bėgioti, afganų kurtas mielai palaikys jums kompaniją! Afganų kurtas gali nubėgti tikrai didelius atstumus, o pakankamas išsilakstymas šios veislės šunims yra tiesiog būtinas. Tikrai nepakaks trumpų pasivaikščiojimų aplink namą – lauke reikės praleisti bent valandą, arba, dar geriau – dvi. Parinkite tinkamą pašarą, neduokite maisto nuo stalo, nes tai gali išbalansuoti augintinio mitybą. Maistą normuokite, neperšerkite. Jei afganų kurtas gaus galimybę pakankamai išsilakstyti, jis gali būti auginamas ir bute.