Rytų Sibiro laika – tai šunų veislė, kuri labiausiai paplitusi miškingoje Rytų Sibiro zonoje. Šios veislės šunys yra prisitaikę net prie labai atšiaurių klimato sąlygų, yra labai tvirti ir stiprios sveikatos. Šie šunys yra laikomi puikiais sargais, nes nepažįstami asmenys Rytų Sibiro laikoms nekelia jokio pasitikėjimo. Tai yra labai prieraišūs augintiniai, kurie yra pasiryžę bet kokia kaina apginti savo šeimininką, tačiau labai svarbu pasirūpinti tinkamu šio šuns auklėjimu, kad visose gyvenimiškose situacijose šuo elgtųsi pakankamai adekvačiai. Rytų Sibiro laika yra tinkamas šuo tik tiems žmonėms, kurie yra pakankamai aktyvūs bei kantrūs – šie šunys reikalauja gana didelio fizinio krūvio, o jų dresūra ne visada yra tokia paprasta, kaip norėtųsi.

Veislės istorija

Spėjama, kad Rytų Sibiro laikų veislė susiformavo XIX amžiuje, kryžminant giminingų veislių šunis – evenkus ir Amūro upės baseino pramonines laikas. Tuo metu laikos buvo naudojamos kaip kinkomieji ir medžiokliniai šunys (laikos medžiojo stambius žvėris). Pirmoji šių šunų mylėtojų draugija buvo įkurta 1872 metais. Anuomet buvo įsipareigojama rūpintis grynaveisliais medžiokliniais šunimis ir juos veisti, rengti jų parodas ir atlikti darbinių savybių patikrą. 1890 ir 1894 metais Rytų Sibiro tremtinys Kazimieras Leopoldovičius Trepko pirmasis suorganizavo Rytų Sibiro laikų bandymus su pririšta meška. Po kelerių metų šunų bandymai buvo atliekami jau su aptvare esančia meška. Iki pat XX amžiaus pradžios šios veislės šunys neturėjo oficialaus pavadinimo – 1901 metais pirmą kartą buvo pavartotas terminas „Rytų Sibiro laika“. Šis terminas netrukus prigijo, nes jis buvo labai tikslus. Pirmasis laikinas veislės standartas buvo patvirtintas 1949 metais, tačiau 1981 metais jis buvo pakeistas – šis standartas galioja ir šiandien.

Rytų Sibiro laika: išvaizda

Patinų aukštis ties ketera siekia 55-64 cm, patelių – nuo 51 iki 60 cm. Kūno sudėjimas tvirtas ir raumeningas, nugara stipri ir plati, krūtinė gili. Kojos tiesios, vidutinio ilgio, labai raumeningos. Pėdos ovalios, pirštai suglausti. Galva didelė, kaukolė plati, pakaušis apvalus. Ausys išaugusios akių lygyje, trikampio formos, vidutinio dydžio. Akys ovalo formos, nedidelės, gali būti rudos arba tamsiai rudos spalvos. Uodega susukta žiedu arba užriesta lanku, pageidautina, kad liestų nugarą. Rytų Sibiro laikos kailis dvigubas: viršutinis sluoksnis grubus ir šiurkštus, pavilnė labai tanki ir minkšta. Sprandą ir pečius puošia ilgesnis ir tankesnis kailis. Leistinos kailio spalvos: balta, juoda, geltona, visi rudi atspalviai.