Šarpėjus (Shar-Pei)

Šarpėjus (Shar-Pei)

Veislė: Šarpėjus
Kilmės šalis: Kinija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos: Juoda, rusva, raudona, kreminė
Charakteris Uždaras, nepriklausomas, sumanus, prieraišus, atsidavęs, mylintis, kartais užsispyręs
Ūgis: 44-51 cm
Svoris: 15-20 kg
Ilgaamžiškumas: 9-11 metų
Kiti pavadinimai: Shar-Pei
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Šarpėjus – labai išraiškingos išvaizdos šuo, iš kitų veislių išsiskiriantis raukšlėta oda ir kvadratinės formos kūnu. Tai – labai žaismingi ir prieraišūs šunys, kurie yra laikomi puikiais šeimos bičiuliais. Nors šarpėjai yra protingi ir sumanūs, tačiau kartais gali būti kiek užsispyrę. Noriai bendrauja su visais šeimos nariais, gali sugyventi su šunimis, katėmis ir kitais augintiniais, jei su jais augo nuo mažumės. Nepažįstamieji šarpėjui kelia įtarimą, prireikia laiko, kol su jais susibendrauja.

Šarpėjus (Shar-Pei)sarpejaus suniukai

Veislės istorija

Šarpėjus – tai sena šunų veislė, kuri galėjo būti išvesta prieš maždaug 2000 metų. Senose kapinėse randama šunų skulptūrų, kurios vaizduoja į šarpėjus panašius šunis, todėl manoma, kad jie egzistavo jau prieš porą tūkstantmečių. Tyrinėtojų teigimu, pirmieji šarpėjai galėjo gyventi Pietų ir Šiaurės Kinijoje, taip pat ir Tibete. Žinoma, tuometiniai ir dabartiniai šios veislės šunys turi skirtumų. Vienas jų – tai šuns svoris. Šiuolaikiniai šarpėjai sveria maždaug 18 kilogramų, o prieš du tūkstantmečius jų svoris galėjo siekti net 80! Šie šunys buvo naudojami ganyti bandas, medžioti ir saugoti namus. Spėjama, kad šarpėjai taip pat galėjo dalyvauti šunų kautynėse, kartais šios veislės atstovai yra vadinami kinų kovos šunimis. Sunkiausi laikai šarpėjams atėjo po Antrojo pasaulinio karo, kada dėl maisto atsargų trūkumo šie šunys buvo pradėti naikinti. 1972 metais veislė buvo beveik išnykusi, daugiausiai šunų buvo likę Hongonge ir Taivane. Vienas šunų mylėtojas iš Honkongo kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų kinologus, prašydamas prisidėti prie veislės išsaugojimo. Į JAV buvo atvežta keliasdešimt šarpėjų, kurie buvo kryžminami su kitų veislių šunimis (bulmastifais, buldogais, čiau čiau, bokseriais, bulterjerais...) Tokiu būdu buvo siekiama pagerinti šuns fizines savybes. Naujoji veislė buvo įgavo kiek kitokią išvaizdą ir būdo savybes. JAV šarpėjų klubas buvo įkurtas 1974 metais. Dar po ketverių metų šarpėjus buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip rečiausia ir egzotiškiausia šunų veislė. Pirmasis šarpėjus į Lietuvą atkeliavo 1998 metais.

Šarpėjus (Shar-Pei)sarpejaus suniukai

Šarpėjus: išvaizda

Šarpėjus yra vidutinio dydžio šuo, turintis raukšlių ant pečių ir galvos. Aukštis ties ketera siekia 44-51 cm, patelės už patinus yra žemesnės ir smulkesnės. Kūnas yra gana kompaktiškas, galva, lyginant su kūnu, yra didelė. Nosis plati ir didelė, paprastai juoda, snukis yra panašus į begemoto, gana kampuotas. Šviesesnės spalvos šarpėjų nosis gali būti rudos spalvos. Snukio ilgis yra maždaug toks pat, kaip ir kaukolės. Liežuvis ir dantenos yra juodai mėlynos spalvos. Akys migdolo formos, tamsios. Ausys nedidelės, trikampio formos, galai yra šiek tiek suapvalinti. Uodega ties pagrindu yra gana stora, į galą siaurėja, suriesta į žiedą. Šarpėjų kailis yra trumpas ir gana šiurkštus, prie galūnių labiau prigludęs. Kailio ilgis paprastai būna ne didesnis nei pustrečio centimetro ilgio. Priimtinos visos vientisos spalvos, išskyrus baltą. Uodega ir užpakalinė kūno dalis paprastai yra šviesesnė, ant nugaros ir ausų yra leidžiami tamsesni atspalviai.

Šarpėjus: charakteris

Kai šarpėjus atkeliauja į jūsų namus, pirmiausia turite išsiaiškinti, kas bus šeiminkas – jūs ar šuo. Jei šarpėjaus šeimininkas yra gana lengvai perkalbamas, tikėtina, kad būtent šarpėjus taps jo šeimininku, bet ne atvirkščiai. Nors šarpėjai yra gana imlūs dresūrai bei sumanūs, tačiau gana užsispyrę. Svarbu iš anksto nubrėžti tam tikras ribas, nes priešingu atveju šuo „lips ant galvos“. Būtina ankstyva socializacija, dresūrą vertėtų pradėti nuo mažumės. Šarpėjai yra labai žaismingi, linkę dominuoti. Su kitais gyvūnais sutaria tuomet, jei su jais bendraudavo ir vaikystėje. Šarpėjai yra gana tvarkingi, tačiau negali pakęsti... maudynių! Šarpėjus tikrai ieškos būdų, kaip to išvengti, ir būtinai suras sprendimą. Žinoma, pasitaiko ir išimčių.

Šarpėjus: priežiūra

Svarbiausia pasirinkti patikimą veislyną, nes tai padės išvengti įvairių genetinių susirgimų. Renkantis šuniuką svarbu įsitikinti, ar jis atitinka veislės standartus, pasidomėti šuniukų tėvų sveikata. Dažna šarpėjų problema – odos perteklius aplink akis, kurį neretai tenka pašalinti chirurgiškai. Taip pat yra gali pasireikšti hipotiroidizmas (sumažėjusi skydliaukės veikla), inkstų ligos, baltymų apykaitos sutrikimai. Nors dažnai manoma priešingai, šarpėjai nereikalauja labai didelės priežiūros. Svarbu skirti pakankamai dėmesio odos raukšlėms (ypatingai tada, kai šuo dar yra mažas), jas reikia reguliariai valyti. Taip pat svarbu patikrinti akis ir ausis, jei reikia – pavalyti. Nagus reikėtų kirpti maždaug kartą per mėnesį. Kailis turi būti šukuojamas švelniu šepečiu, tą rekomenduojama atlikti porą kartų per savaitę (šarpėjai šeriasi gana negausiai, be to, neturi pavilnės). Svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti. Kai kurie šios veislės atstovai gali būti alergiški, todėl mitybai vertėtų skirti ypatingą dėmesį. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą bei pasirūpinti šuns dresūra. Žiemos metu šarpėjai neretai yra rengiami, ištverti šalčius jiems yra sunku. Šarpėjai paprastai gyvena nuo 9 iki 11 metų.

Trūkumai

  • Linkę sirgti odos ligomis;
  • Sunkiai dresuojamas;
  • Gali būti nedraugiškas su kitais šunimis;
  • Pasitaiko agresyvių individų.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (15 balsai (-ų))