Prancūzų buldogas (French Bulldog)

Prancūzų buldogų skiriamasis bruožas – didelės ausys, dėl kurių šuo neretai primena šikšnosparnį. Tai yra nedideli, tačiau labai tvirti šunys, pasižymintys žaismingumu ir neišsenkančia energija. Prancūzų buldogas yra užsispyręs, tačiau labai gudrus šuo – savo intelektinius sugebėjimus dažniausiai naudoja savų tikslų siekimui. Paprastai sutaria su visais šeimos nariais, mielai žaidžia su vaikais, nevengia kitų šunų ar kačių draugijos. Nors prancūzų buldogai yra nedideli, tačiau tokie tikrai nesijaučia – jei  reikės, būtinai stos ir prieš dešimtį kartų didesnį „priešą“.

Prancūzų buldogas: veislės istorija 

Kinologai dėl prancūzų buldogų kilmės neprieina vieningų išvadų. Vieni mano, kad šiuolaikiniai prancūzų buldogai yra kilę iš anglų miniatiūrinių žaislinių terjerų, kiti teigia, kad šios veislės šunys yra kilę iš Ispanijos buldogų.  Taip pat teigiama, kad prancūzų buldogų protėviai – britų šunys molosai, kurie vėliau išveisti į mastifus. Mastifų šeimai taip pat priklausė ir bulenbeiseriai, kurie buvo naudojami erzinti bulius. Anglijoje šis sportas 1835 metais buvo uždraustas, todėl šie šunys tapo tiesiog kambariniais augintiniais, laikomais tik dėl draugijos. Vėliau norėta sumažinti šios veislės šunų dydį, todėl jie pradėti kryžminti su mopsais ir terjerais. Naujosios veislės šunys svėrė kur kas mažiau – maždaug 7,3-11,3 kg. Maždaug 1850 metais daugybė darbininkų kraustėsi iš Anglijos į Prancūziją, todėl nemažai miniatiūrinių buldogų taip pat pasiekė šią šalį. 1905 metais prancūzų buldogai buvo pripažinti kaip atskira šunų veislė.

Prancūzų buldogas: išvaizda

Prancūzų buldogas yra kompaktiškas šuo, kurio ūgi ties ketera siekia 30-32 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 10 iki 13 kilogramų. Prancūzų buldogų snukis yra didelis, neįprastai trumpas. Nosis – plati ir trumpa. Galva didelė, kvadratinės formos, bet ne tokia masyvi kaip giminaičio anglų buldogo. Kakta apvalėjanti, akys stačios, trikampio formos (iki kelių mėnesių prancūzų buldogų mažylių ausys būna nulinkusios). Kailis trumpas ir minkštas, lengvai prižiūrimas, jo spalva gali būti įvairi (balta, juoda, gelsvai ruda, tigriška, rusvai balta). Neleistina mėlyna spalva. Prancūzų buldogų akys apvalios, vidutinio dydžio, visada tamsių spalvų. Krūtinės ląsta statinės formos, užpakalinės letenos ilgesnės už priekines. Uodega trumpa (ji nėra  kerpama, prancūzų buldogai jau gimsta trumpauodegiai). Uodega gali būti tiesi arba šiek tiek užriesta.

Prancūzų buldogas: charakteris

Prancūzų buldogai tiesiog dievina žmonių dėmesį. Jie puikiai jaučiasi ir suaugusiųjų, ir vaikų kompanijoje, gali sutarti su katėmis. Loja nedaug, dažniausiai norėdami atkreipti šeimininko dėmesį, ar tuomet, kada nuobodžiauja. Prancūzų buldogai sunkiai ištveria vienatvę, dažnai šeimininko išėjimas į darbą šios veislės šunims prilygsta tragedijai.

Prancūzų buldogams nėra reikalingas labai didelis fizinis krūvis, tačiau būtini kasdieniai pasivaikščiojimai ir žaidimai. Prancūzų buldogai yra gana užsispyrę, todėl ne visada noriai pasiduoda dresūrai. Vis dėlto, šios veislės šunys yra tikrai labai sumanūs, ir atradus „bendrą kalbą“ tikrai bus galima išmokyti bendro paklusnumo bei įvairių triukų. 

Prancūzų buldogas: priežiūra

Prancūzų buldogai gali būti laikomi ir nuosavame name, ir bute. Jiems yra būtina šeimininko draugija, tad net ir didelis kiemas šios veislės šunų nedžiugins, jei šeimininko nebus šalia. Nors dauguma prancūzų buldogų mėgsta pasipliuškenti baseine ar kitame vandens telkinyje, tačiau dėl kūno sudėjimo jiems yra sunku plaukti. Svarbu saugoti, kad augintinis nenuskęstų. Būtina ankstyva socializacija, pakankamas fizinis aktyvumas ir dresūra.

Dėl trumpo snukio prancūzų buldogai negali reguliuoti kūno temperatūros, todėl svarbu saugoti nuo peršalimo ir perkaitimo. Gali būti sudėtinga keliauti lėktuvu – kelionė bagažų skyriuje gali baigtis šuns mirtimi (čia temperatūra gana dažnai yra didesnė nei 30 laipsnių Celsijaus), todėl ne visos lėktuvų kompanijos sutinka transportuoti šios veislės šunis. Jei norėsite keliauti kartu su augintiniu, verčiau rinkitės kitas transporto priemones. 

Prancūzų buldogai šeriasi vidutiniškai, neturi tankios povilnės, todėl sezoninis šėrimasis nėra aiškiai pastebimas. Maudyti reikėtų pagal poreikį, kas mėnesį pakirpti nagus. Reguliariai apžiūrėkite snukio raukšles ir ausis, esant poreikiui jas išvalykite.

Dauguma prancūzų buldogų yra labai valgūs, todėl svarbu kontroliuoti duodamo maisto kiekį. Šios veislės šunų virškinimo sistema yra jautri, todėl svarbu parinkti tinkamą pašarą. Prancūzų buldogai yra linkę į alergijas, gali būti reikalingas specialius veterinarinis pašaras.

Labai svarbu pasirinkti patikimą prancūzų buldogų veislyną – šios veislės šunims yra būdingos įvairios paveldimos ligos: kelio girnelės išnirimas, stuburo išvarža, glaukoma, katarakta, taip pat ir kitos ligos. Gimdymo metu net 80 procentų patelių prireikia Cezario pjūvio. Kaip ir kiti trumpasnukiai, prancūzų buldogai yra linkę į kvėpavimo ligas. Kvėpavimas gali sutrikti dėl antsvorio ir sumažėjusio judrumo. 

Tinkamai prižiūrimas prancūzų buldogas gyvena maždaug 9-13 metų, pasitaiko atvejų, kai šios veislės šunys išgyvena ilgiau. Jei planuojate įsigyti  prancūzų buldogą, didelį dėmesį skirkite veislyno pasirinkimui, nes dėl galimų paveldimų ligų šios veislės šunų gydymas pareikalaus tikrai daug laiko, bemiegių naktų ir didelių išlaidų..

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Draugiškas su kitais šunimis;
• Geras sarginis šuo;
• Nereikalauja daug priežiūros.

Trūkumai

• Sunkiai perneša karštį, reikia saugoti, kad neperkaistų;
• Kartais užsispyręs.