| Veislė: | Bordo dogas |
| Kilmės šalis: | Prancūzija |
| Paskirtis: | Namų, sarginis šuo |
| Spalvos: | Rusvi ir rausvi atspalviai, rudas |
| Charakteris | Drąsus, stiprus, bebaimis, pasiaukojantis, ramus, ištikimas, pastovus, draugiškas saviems bet nedraugiškas svetimiems, budrus |
| Ūgis: | 57-69 cm |
| Svoris: | 45-69 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 10-12 metų |
| Kiti pavadinimai: | Prancuzų mastifas, Bordo buldogas, Dogue de Bordeaux |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Bordo dogai kitaip dar vadinami prancūzų mastifais arba Bordo buldogais. Šiuolaikiniai prancūzų mastifai yra švelnesnio charakterio nei šios veislės pirmtakai. Tai – ramaus charakterio šuo, kuris yra labai atsidavęs savo šeimininkui.
Iki šių dienų šios veislės šunys talkininkauja saugant turtą – jie yra labai nepasitikintys nepažįstamaisiais. Bordo dogai puikiai sutaria su savais, tačiau nepažįstamieji turi pelnyti jų pasitikėjimą. Su kitais šunimis Bordo dogai sutaria ne visada, jie yra linkę dominuoti kitų patinų atžvilgiu. Nors šių šunų išvaizda yra gana grėsminga, tačiau jie yra puikūs vaikų draugai. Bordo dogai nėra tinkami pradedantiesiems šunų augintojams – svarbu turėti pakankamai įgūdžių šunį dresuojant.
Bordo dogas: veislės istorija
Bordo dogas – viena seniausių iš Prancūzijos kilusių šunų veislių. Veislei buvo suteiktas Bordo miesto pavadinimas, tačiau iki šiol neprieinama vieningos nuomonės dėl šios veislės šunų kilmės. Spėjama, kad jie galėjo kilti iš graikų arba romėnų molosų, iš mastifų ar ispanų šunų. Veislė gyvuoja jau daugybę metų ir per šį laikotarpį Bordo dogai turėjo daugybę paskirčių. Prancūzų mastifai dalyvaudavo šunų kautynėse, ganė gyvulių bandas, taip pat talkininkavo kareiviams. Viduramžių pabaigoje Bordo dogai dažniausiai buvo auginami asmeninei apsaugai ir galvijų ganymui. Prancūzijos revoliucijos metu buvo išnaikinta didžioji dalis šių šunų, nes jie bandė ginti savo šeimininkus ir jiems priklausantį turtą. Vis dėlto, susidomėjimas šia veisle neišnyko, todėl buvo stengiamasi ją išsaugoti. XX amžiuje susidomėjimas prancūzų mastifais gerokai sumažėjo, tačiau šiandien veislės populiarumas sparčiai auga. Pirmą kartą parodoje Bordo dogai pasirodė 1863 metais.
Taip pat skaitykite:
Bordo dogas: išvaizda
Bordo dogas yra didelis šuo – patinų aukštis ties ketera siekia 60-69 cm (svoris svyruoja nuo 50 iki 69 kg), patelių – 57-66 cm (svoris – 45-50 kg). Šių šunų kūnas yra trumpas ir kresnas, galva – plati ir raukšlėta. Galvos dydis yra labai svarbus – patinų galvos apimtis turėtų siekti maždaug 65-75 cm (įprastai galvos apimtis turi atitikti ūgį ties ketera). Bordo dogų apatinis žandikaulis yra atsikišęs, sąkandis – labai stiprus. Šios veislės šunims yra būdinga juoda arba raudona „kaukė“, kuri turi būti ryškesnė už kailį. Oda ant kaklo stora, nukarusi. Priekinės kojos sunkių kaulų, tiesios. Uodega ties pagrindu labai stora, į galą siaurėjanti. Pageidautina, kad uodega būtų ne ilgesnė nei iki kulnų.
Bordo dog
Bordo dog kailis trumpas, švelnus. Leistinos spalvos varijuoja nuo gelsvai rudos iki raudonmedžio atspalvio. Baltos dėmės yra leistinos tik tam tikrose kūno vietose – ant pirštų galų ir krūtinės, baltos žymės kitose kūno vietose yra laikomos trūkumu.
Bordo dogas: charakteris
Bordo dogai labai prisiriša prie savo šeimos ir nemėgsta būti vieni. Šios veislės šunys visada yra pasiryžę ginti savo šeimos narius, jei tik to prireiks. Labai myli vaikus, jei nuo mažumės yra pratinami prie kitų gyvūnų, gali sutarti ir su kitais namuose esančiais augintiniais.
Bordo dogą sunku išvesti iš kantrybės, tačiau bandyti ribų nerekomenduojama. Prancūzų mastifai yra labai savimi pasitikintys, ir savo jėgą gali panaudoti kaip pranašumą.
Jei Bordo dogas gauna pakankamą fizinį krūvį, namuose būna tylus ir ramus. Didelis žaismingumas šios veislės šunims tikrai nėra būdingas.
Bordo dog
Dresūra vertėtų užsiimti dar nuo mažumės: šios veislės šunys noriai atlieka tai, kas jiems patinka, todėl svarbu tinkamai šunį motyvuoti. Šeimininkas turi būti savimi pasitikintis ir galintis pelnyti šuns pasitikėjimą – tokiu atveju prancūzų mastifas jam paklus visur ir visada.
Taip pat skaitykite:
Bordo dogas: priežiūra
Bordo dogų veisimas yra sudėtingas. Nors mažyliai gimsta visai nedideli, tačiau dėl didelių galvų kalytėms dažnai tenka atlikti Cezario pjūvį. Kalių krūtinės yra labai plačios, todėl jos, maitindamos mažylius, kartais juos netyčia sutraiško. Veisėjai turi būti labai budrūs ir stebėti šuniukus, nes kartais jie prarandami dėl apmaudžios nesėkmės.
Šios veislės šunų priežiūra nėra labai sudėtinga, pakanka užtikrinti tinkamą mitybą ir pakankamą fizinį krūvį. Bordo dogai maistui nėra išrankūs, tačiau svarbu pasirūpinti, kad duodamas pašaras būtų visavertis. Šios veislės šunims maisto reikės tikrai daug, tačiau tai nereiškia, kad galima jį šerti maisto likučiais nuo stalo ar pigiausiu šunų maistu iš prekybos centro. Svarbu kontroliuoti augintinio kūno svorį – prancūzų mastifams yra būdingas didelis apetitas, todėl jie gali imti tukti.
Taip pat skaitykite:
Bordo dogai puikiai jaučiasi gyvendami bute ar name – svarbiausia, kad šuo būtų pakankamai treniruojamas. Nors tai nėra labai vikrūs ir judrūs augintiniai, tačiau juos visada džiugina ilgi pasivaikščiojimai bei naujų dalykų mokymas. Namuose prancūzų mastifai paprastai būna ramūs, tačiau negavę pakankamo fizinio krūvio gali imti niokoti daiktus.
Bordo dog
Kailio priežiūra yra labai paprasta – pakanka kartą per savaitę pašukuoti gumine pirštine. Taip pat rekomenduojama kas savaitę pavalyti snukio odos raukšles, nes tai padės išvengti infekcijų. Tinkamai prižiūrimi Bordo dogai gyvena maždaug 10-12 metų.
Privalumai
- Geras sarginis šuo;
- Lengvai prisitaiko prie karšto ar šalto klimato;
- Nereikalauja daug priežiūros.
Trūkumai
- Reikalingas didelis fizinis aktyvumas;
- Sunkiai dresuojamas.
