Labradoro retriveris (Labrador Retriever)

Veislė:	Labradoro retriveris
Kilmės šalis:	Didžioji Britanija
Paskirtis:	Namų šuo, paukštšunis
Spalvos:	Gelsva, juoda, šokoladinė. Ant krūtinės gali būti nedidelė balta dėmelė
Charakteris	Protingas, draugiškas, švelnus, mielas, ištikimas, prieraišus, judrus, puikus kompanionas
Ūgis:	54-57 cm
Svoris:	25-36 kg
Ilgaamžiškumas:	12-13 metų
Kiti pavadinimai:	Labrador Retriever
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:	4-10 šuniukų

Labradoro retriveriai – šunys, pasižymintis puikiu temperamentu. Iš prigimties šie šunys niekada nerodo agresijos, todėl gali būti puikiais šeimos draugais. Labradoro retriveris puikiai sutaria su vaikais, mielai bendrauja su šunimis. Tai yra aktyvūs augintiniai, kurie dievina aktyvų laisvalaikį gamtoje. Labradoro retriveris visada nori būti kuo arčiau savo šeimos, lengvai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Šios veislės šunys yra puikūs palydovai, kurie mielai dalyvaus visoje šeimininkų veikloje ir kantriai ištvers keliones.

Veislės istorija

Labradoro retriveriai yra kilę ne iš Labradoro, kaip būtų galima pamanyti, bet iš Niūfaundlendo vakarinės pakrantės, kur XVII amžiuje Labradoro retriverių protėviai talkininkaudavo statant tinklus lediniame vandenyje. 1860 metais šie šunys buvo nugabenti į Didžiąją Britaniją, kurioje labai greitai sulaukė žvejų susidomėjimo. Taip pat Labradoro retriveriai (tuo metu vadinti šv. Jono vandens šunimis) buvo puikūs pagalbininkai medžioklėje. Vėliau buvo įvertinti ir Labradoro retriverių gebėjimas atnešti įvairius daiktus jų nepažeidžiant dantimis. Šie šunys labai sužavėjo Malmesburio grafą, kuris pradėjo juos veisti ir suteikė naują pavadinimą. Buvo siekiama dar labiau pagerinti šuns darbines savybes, todėl tuometiniai šunys buvo kryžminami su seteriais ir kitais retriveriais. Didžiosios Britanijos kinologų klubas veislę pripažino 1903 metais, pirmasis veislės mylėtojų klubas įkurtas 1916 metais. Pirmieji Labradoro retriveriai į Lietuvą atkeliavo 1990 metais. Šiuo metu tai yra viena populiariausių šunų veislių visame pasaulyje.

Labradoro retriveris: išvaizda

Labradoro retriveris yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 56-57 cm, patelių – 54-56 cm. Idealus patinų svoris – nuo 29 iki 36 kg, patelių – nuo 25 iki 31,5 kg. Šios veislės šunų galva yra didelė, proporcinga kūnui, kaukolė plati, perėjimas nuo kakto iki snukio ryškus. Snuki platus, gana trumpas, proporcingas kaukolės dydžiui. Nosis plati, spalva visada priklauso nuo kailio spalvos: juodų ir gelsvų šunų nosis juoda, šokolado spalvos šunų – ruda. Ausys vidutinio dydžio, ištiestos į priekį siekia vidinį akies kamputį. Akys vidutinio dydžio, trikampio formos, spalva priklauso nuo kailio spalvos: juodi ir gelsvi Labradoro retriveriai turi tamsiai rudas arba riešuto spalvos akis, šokolado spalvos šunys turi rudas arba riešuto spalvos akis. Uodega ties pagrindu platesnė, į galą siaurėjanti, vidutinio ilgio. Nuleista uodega siekia kulno sąnarį. Priekinės letenos tiesios ir tvirtos, jų ilgis siekia maždaug pusę šuns ūgio ties ketera. Labradoro retriverio kailis trumpas, tiesus, tankus. Pavilnė minkšta ir labai tanki, apsauganti šunį nuo kritulių ir vandens. Leistinos spalvos: gelsva, juoda arba šokoladinė. Ant krūtinės gali būti nedidelė balta dėmelė. Vasaros metu juodų šunų kailis gali šiek tiek paruduoti, todėl svarbu saugoti augintinį nuo saulės spindulių.

Labradoro retriveris: charakteris

Labradoro retriveriai vertinami kaip ypač lojalūs ir draugiški šunys, pasižymintys ypatinga kantrybe. Šios veislės šunys gali nepavargdami dūkti su vaikais, nepraleidžia progos susipažinti su kitais šunimis. Labradoro retriveriui yra būdingas noras įtikti savo šeimininkui, todėl šie šunys yra lengvai dresuojami. Ankstyvame šuns amžiuje svarbu pasirūpinti socializacija ir dresūros pagrindais. Visą šuns gyvenimo laikotarpį būtina užtikrinti pakankamą Labradoro retriverio fizinį aktyvumą – ko jau ko, bet energijos šiems šunims tikrai nestinga! Nervingumas, baikštumas ir agresija nėra būdingos Labradoro retriverio savybės, tačiau dėl augančios šios veislės šunų paklausos pasitaiko neatsakingų veisėjų, kurie parduoda veislės standartų neatitinkančius šunis. Visada rekomenduojama skirti pakankamai dėmesio patikimo veisėjo pasirinkimui – net ir tada, jei šuniuko tektų laukti ilgiau. Dėl puikaus prisitaikymo naujoje aplinkoje Labradoro retriveriai gali būti „įsišuninami“ jau suaugę – jie tikrai pamils savo naujuosius šeimininkus.

Labradoro retriveris: priežiūra

Labradoro retriveriai yra gana sveiki šunys, tačiau pasitaiko įvairių genetinių ligų. Tai yra labai populiari šunų veislė, todėl veislynų rasite iš tiesų nemažai. Neskubėkite apsispręsti – pasidomėkite šuniukų tėvų sveikatos istorija, bendraukite su veisėjais. Labradoro retriverių apetitas yra labai didelis – atrodytų, kad jie nuolatos alkani! Svarbu parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti – nutukimas yra viena dažniausių šios veislės šunų sveikatos problemų. Fizinis krūvis Labradoro retriveriui reikalingas gana didelis – kasdien reikėtų planuoti ilgus pasivaikščiojimus ir kitą aktyvią veiklą. Tai yra sumanūs šunys, kuriems yra reikalinga ir protinė veikla – Labradoro retriveris tikrai džiaugsis, galėdamas ieškoti paslėptų daiktų ar skanėstų. Svarbu saugoti Labradoro retriverį nuo galimo perkaitimo ir peršalimo – nors tankus kailis šios veislės šunis saugo nuo nepalankių oro sąlygų, tačiau jų ausys yra gana jautrios. Rekomenduojama kartą per savaitę apžiūrėti augintinio ausis ir įsitikinti, kad nėra infekcijos. Labradoro retriveriai šeriasi gana gausiai: nors jiems yra būdingas sezoniškas šėrimasis, tačiau šių šunų augintojai juokauja, kad šėrimosi sezonai trunka po pusę metų. Šukuoti Labradoro retriverio kailį rekomenduojama kasdien, tam rinkitės specialias šukas, skirtas trumpam kailiui. Maudyti šios veislės šunis reikėtų pagal poreikį, tačiau persistengti tikrai nėra reikalo.