Rusų toiterjeras – puikus kompanionas, galintis gyventi ir nedideliame bute. Šie šunys yra labai mylintys ir atsidavę savo šeimininkui. Nors rusų toiterjeras yra labai nedidelis šuo, tačiau jam yra būdinga drąsa ir pasiryžimas ginti savo šeimininką. Tai yra labai gyvybingi šunys, kuriuos visada gali nudžiuginti žaidimai ar kita aktyvi veikla. Tinkamai išauklėti rusų toiterjerai puikiai sutaria ne vien tik su suaugusiaisiais, bet taip pat ir su vaikais. Vis dėlto, svarbu atminti, kad šuo – ne žaisliukas vaikams, jo įsigijimas yra didelė suaugusiųjų atsakomybė.

Veislės istorija

XIX a. anglų toiterjerai buvo viena labiausiai paplitusių veislių visoje Europoje, o Rusijoje šie šunys buvo patys populiariausi kambariniai augintiniai. Stalinizmo laikotarpiu situacija pasikeitė – šiuo laikotarpiu buvo toleruojamos tik tokios šunų veislės, kurios buvo naudingos Sovietų armijai bei ūkiui. Nepaisant to, dalis toiterjerų išliko ir šeštajame dešimtmetyje buvo siekiama atkurti veislės populiarumą. Šiuo laikotarpiu buvo sukurtas veislės standartas, kuris skyrėsi nuo anglų toiterjerų. Ilgas veisėjų darbas leido sukurti visiškai naują veislę – rusų toiterjerus. 1957 metais gimė šuniukų vada su plaukų sruogomis ant ausų ir užpakalinių galūnių. Tokie šunys pasirodė labai efektingi, todėl nutartą tokią palikuonių išvaizdą išsaugoti. 1966 metais buvo priimtas pirmasis veislės standartas, kuris iki šių dienų labai nedaug pakito. 1980 metais toiterjerų situacija ir vėl pablogėjo: šiuo laikotarpiu į Rusiją buvo įvežama įvairių dekoratyvinių šunų veislių, kurios sumažino rusų toiterjerų populiarumą. 1990 metais veislė atsidūrė ant išnykimo ribos, tačiau XXI amžiaus pradžioje ji ir vėl ėmė atsigauti. Šiandien šios veislės šunų populiarumas sparčiai auga – jau kurį laiką rusų toiterjerai yra veisiami ir už Rusijos ribų.

Rusų toiterjeras: išvaizda

Rusų toiterjeras yra nykštukinis šuo, kurio ūgis ties ketera siekia 18-26 cm (maksimalus leistinas ūgis – 28 cm). Paprastai šie šunys sveria nuo 1,4 iki 2,8 kg. Rusų toiterjerams yra būdingas smulkus, tačiau gana tvirtas sudėjimas. Kūnas kvadrato formos, krūtinė pakankamai aukšta, alkūnės šiek tiek aukščiau nei pusė rusų toiterjero aukščio ties ketera. Šios veislės šunų galva yra nedidelė, skruostikauliai platūs. Kakta apvaloka, snukis gana smailus, apimantis trečdalį galvos ilgio. Lūpos tvirtai prigludusios, nosis nedidelė, juoda arba kailio atspalvio. Ausys didelės, plonos, stačios (gali būti ir pusiau stačios, tačiau tai nėra pageidautina). Akys didelės, apvalios, tamsios. Uodega vidutinio ilgio, pjautuvo formos. Rusų toiterjerų kailis gali būti dviejų tipų – trumpas arba ilgas. Trumpaplaukių šunų kailis yra trumpas, prigludęs, blizgus, be pavilnės bei plikų sričių. Ilgaplaukių rusų toiterjerų kailis yra maždaug 3-5 cm ilgio, tiesus arba vietomis banguotas. Galvą, snukį ir priekinių galūnių srityse kailis yra trumpas ir prigludęs, užpakalines galūnes ir ausis dengia ilgesni plaukai. Suaugusių (vyresnių nei 2 metai) ilgaplaukių rusų toiterjerų kailis neturėtų būti trumpesnis nei 2 cm. Leistinos įvairios kailio spalvos, išskyrus gryną juodą ir baltą. Ir ilgaplaukių, ir trumpaplaukių rusų toiterjerų kailis gali būti juodas su įrūdžiu, melsvas su įrūdžiu, leistinos nedidelės baltos dėmelės ant krūtinės ir letenų pirštų, tačiau jos nėra pageidautinos.

Rusų toiterjeras: charakteris

Rusų toiterjeras yra labai judrus ir energingas šuo, kurio aktyvumas pasireiškia ne tik lauke, bet taip pat ir namuose. Šie šunys savo skardžiu lojimu visada praneša apie atvykėlius, todėl juokaujama, kad rusų toiterjerai yra puikūs durų skambučiai. Nors šios veislės šunys yra pakankamai taikūs ir gero charakterio, tačiau labai svarbu pasirūpinti jų socializacija bei dresūros pagrindais. Nesocializuoti rusų toiterjerai gali būti pernelyg baikštūs, gali loti ant kiekvieno sutiktojo. Tinkamai išauklėti rusų toiterjerai noriai bendrauja su vaikais, su kuriais elgiasi labai švelniai. Vis dėlto, dėl nedidelio šuns ūgio rusų toiterjeras yra gana lengvai užgaunamas, todėl svarbu mokyti vaikus tinkamo elgesio su gyvūnais. Su kitais augintiniais rusų toiterjerai sutaria tikrai puikiai – jie gali bendrauti ir su šunimis, ir su katėmis.

Rusų toiterjeras: priežiūra

Rusų toiterjerai yra gana sveika šunų veislė, tačiau jie yra linkę sirgti odos ir akių ligomis. Rinkdamiesi veislyną pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais – tai gali padėti išsirinkti tokį augintinį, kuris nesirgs paveldimomis ligomis. Dėl nedidelio ūgio rusų toiterjeras yra gana lengvai pažeidžiamas, todėl svarbu jį saugoti nuo sunkių durų, ir t.t. Neleiskite augintiniui aukštai šokinėti – geriausia dar vaikystėje išmokyti, kad šuniui negalima lipti ant baldų. Rusų toiterjerai neretai yra labai išrankūs maistui, kartais pasireiškia alergija tam tikriems produktams. Kad taip nenutiktų, labai svarbu parinkti tinkamą pašarą, ir nesuvalgyto maisto likučių nepalikti dubenėlyje (tai gali padėti išspręsti nevalgumo problemą). Trumpaplaukius rusų toiterjerus rekomenduojama šukuoti du kartus per savaitę, ilgaplaukius – kasdien. Maždaug kas mėnesį reikės patrumpinti nagus ir pavalyti ausis. Maudyti šios veislės šunis rekomenduojama ne dažniau nei kartą per 1-2 mėnesius, svarbu saugoti, kad vandens nepatektų į ausis.

Privalumai

• Tinkamas auginti mažose patalpose;
• Draugiški su vaikais;

Trūkumai

• Mėgsta paloti;
• Labai jautrus, reikalaujantis daug šeimininko dėmesio

PatarimuPasaulis.lt