Skajaus terjerai buvo naudojami lapių, upinių ūdrų ir laukinių kačių medžioklei. Šiandien šios veislės šunys dažniausiai auginami kaip kambariniai kompanionai, kurie pasižymi prieraišumu ir ištikimybe. Iš savo šeimininkų Skajaus terjerai visada tikisi supratingumo ir švelnumo – bausmių ir grubiai išsakytų žodžių šie šunys nėra linkę greitai užmiršti. Būsimi Skajaus terjero šeimininkai turėtų žinoti, kad dresuoti šiuos šunis nėra lengva, o su vaikais šie šunys sutaria tikrai ne visada.

Veislės istorija

Skajaus terjerai yra kilę iš vakarinės Škotijos dalies, Skajaus salų. Tai yra vieni seniausių Škotijos terjerų, iš kurių kilo ir daugybė kitų šunų veislių. Veislė buvo išvesta fermos kenkėjų naikinimui – šie šunys pasižymėjo vikrumu ir drąsa, todėl šiam darbui jie kuo puikiausiai tiko. Taip pat Skajaus terjerai buvo naudojami ir medžioklėje, kurioje buvo taip pat puikūs pagalbininkai. Rašytiniuose šaltiniuose veislė pirmą kartą paminėta 1570 metais (Johannes Caius knygoje apie šunų veisles). Aštuonioliktame amžiuje šie šunys buvo veisiami vien tik darbui, ir tik vėliau, kada jais susidomėjo karalienė Viktorija, šie šunys buvo pradėti laikyti kambariniais. Skajaus terjerai buvo vieni mėgstamiausių karalienės Viktorijos šunų veislių, todėl jos dėka XIX amžiuje veislė labai išpopuliarėjo. Pirmasis veislės standartas buvo sudarytas 1887 metais – tuo laikotarpiu tai buvo viena populiariausių šunų veislių. Šios veislės šunys į Ameriką pirmą kartą atvežti 1938 metais. Įdomu tai, kad Skajaus terjerai per ilgus veislės gyvavimo metus pakito labai nedaug.

Skajaus terjeras: išvaizda

Skajaus terjeras yra nedidelis šuo, kurio ūgis ties ketera siekia 23-25 cm, o svoris gali svyruoti nuo 8 iki 11 kilogramų. Šios veislės šunų kūnas yra ilgas, kojos gana trumpos, tačiau šuo neatrodo kresnas ar nerangus. Veikiau priešingai – šie šunys yra labai didingi ir elegantiški. Skajaus terjero galva ilga ir galinga, krūtinė gili, šonkauliai ovalūs. Kojos tiesios, tvirtos, pėdos didelės. Kaklas ilgas, gracingas. Akys arti viena kitos, vidutinio dydžio, rudos. Ausys vidutinio dydžio, tačiau dėl plaukų „šluotelių“ atrodo ilgesnės nei yra iš tiesų. Uodega ilga, padengta ilgokais plaukais („plunksnelėmis“). Kai šuo susijaudinęs, uodega laikoma pakelta, ramybės būsenoje uodega yra ne aukščiau nugaros linijos. Skajaus terjerų kailis yra dvigubas – viršutinis sluoksnis kietas ir tiesus, pavilnė minkšta, prigludusi. Išorinis kailio sluoksnis yra gana ilgas – siekia maždaug 12 cm. Kailis gali būti šviesiai rudas, kreminis, sidabrinis, šviesiai ar tamsiai pilkas, melsvas ar juodas. Ausų, nasrų ir uodegos srityse kailis yra tamsesnis nei kitose kūno vietose.

Skajaus terjeras: charakteris

Skajaus terjeras puikiai prisitaiko gyvendamas mieste. Nors šios veislės šunys kartais yra aktyvūs ir namuose, tačiau jie puikiai jaučiasi ir gana ankštame bute. O kaip gi kitaip – juk kur kas svarbiau ne erdvus būstas, o tai, kad šeimininkas visada būtų šalia. Skajaus terjerai gana sunkiai pakelia vienatvę, todėl toks augintinis nėra tinkamas labai užimtiems žmonėms, kurių dažnai (ir ilgai) nebūna namuose. Šios veislės šunys geriausiai jaučiasi tada, kai gauna pakankamai daug dėmesio, kuriuo nėra linkę dalintis su kitais gyvūnais. Šie šunys nepažįstamuosius sutinka labai nepatikliai, ne visada noriai bendrauja su pirmą kartą matomais žmonėmis. Skajaus terjerai yra visada pasiryžę ginti savo šeimininką, baimės jausmas jiems yra svetimas. Šios veislės šunys gana sunkiai pasiduoda dresūrai, tad labai svarbu atrasti tinkamus motyvacijos metodus, kurie pagreitintų mokymosi procesą. Nemanykite, kad Skajaus terjeras komandų nevykdo dėl to, kad jų nesupranta – paprasčiausiai jis ne visada tam nusiteikęs!

Skajaus terjeras: priežiūra

Skajaus terjerai yra sveika šunų veislė. Paprastai visą savo gyvenimo laikotarpį šie šunys išlieka sveiki ir energingi, tačiau visada rekomenduojama bent kartą į metus patikrinti augintinio sveikatą (tą galima atlikti ir vizito dėl kasmetinių skiepų metu). Skajaus terjerai nėra labai lepūs augintiniai, kurie nesunkiai pakelia karštą bei šaltą klimatą. Svarbu pakankamai dėmesio skirti Skajaus terjero dantų priežiūrai – rekomenduojama reguliariai valyti specialiu dantų šepetėliu ir šunims skirta dantų pasta. Jei šuo yra šeriamas minkštu maistu, dantų problemų pasitaiko dažniau. Kad taip nenutiktų, vertėtų periodiškai duoti kramtalų, kurie padės nuvalyti augintinio dantų apnašas. Jei pastebėsite, kad susidarė dantų akmenys, vertėtų apsilankyti pas veterinarą. Taip pat svarbu reguliariai apžiūrėti ausis, jei reikia, jas išvalyti. Augintinio pašarui reikėtų skirti ypatingą dėmesį – pasirūpinkite, kad maistas augintiniui tikrai tiktų, ir jo be reikalo nekeiskite kitu. Ilgas Skajaus terjero kailis pareikalaus gana nemažai priežiūros. Kailis atrodys tvarkingai tik tada, jei augintinis bus reguliariai maudomas bei šukuojamas. Šios veislės šunis rekomenduojama maudyti kas 2-3 savaites, tam naudokite specialų šuns kailio spalvai tinkamą šampūną. Šukavimui labiausiai tinka šukos ilgais dantukais – paprastai pakanka kailį pašukuoti kartą per savaitę, tačiau šėrimosi laikotarpiu tą reikės atlikti kasdien.

Taip pat skaitykite:

11816

Amerikos eskimų šuo (American Eskimo Dog)

9122

Italų volpinas (Volpino Italiano)