Škotų terjerai yra labai prieraišūs šunys, be galo vertinantys savo šeimininkus. Šios veislės atstovai labai retai reiškia nepasitenkinimą, tačiau skriaudų nepamiršta visą gyvenimą. Škotų terjerai yra gana individualūs šunys, kurie neretai vadinami filosofais. Tai – puikių manierų augintiniai, kurie labai retai pirmi pradeda peštynes su kitais šunimis, tačiau tuomet, jei yra puolami, jie tikrai turi, ką „atsakyti“. Nors škotų terjerai yra nedideli šunys, tačiau tikrai tokie nesijaučia! Jei iškiltų grėsmė, škotų terjeras tikrai narsiai gins savo šeimininką.

Veislės istorija

Tikroji škotų terjerų kilmė nėra žinoma iki šių dienų. Šunys, labai panašūs į škotų terjerus, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti 1436 metais. Prieš daugiau nei 400 metų škotų terjerų protėviai buvo naudojami kenkėjų medžioklei – jie narsiai gaudydavo ne tik žiurkes, bet taip pat ir opšrus bei lapes. Spėjama, kad XIX amžiuje Anglijoje jau egzistavo du terjerų tipai: škotų ir anglų. Škotijoje tuo pat metu egzistavo ne taip ir mažai terjerų rūšių, tačiau visi jie turėjo tik du pavadinimus – Skye terjeras arba trumpaplaukis terjeras (vėliau buvo išskirta ir daugiau terjerų tipų). Pirmą kartą parodoje škotų terjerai pasirodė 1875 metais, o po šešerių metų Anglijoje buvo įkurtas pirmasis šios veislės mylėtojų klubas. Pirmasis veislės standartas buvo patvirtintas dar vėliau – 1889 –aisiais. Tuo metu šios veislės atstovų kailis buvo raibas, o snukis – juodos spalvos. Bėgant metams škotų terjerų eksterjeras gerokai pakito – galva tapo ilgesnė, kūnas – masyvesnis, o kojos – trumpesnės. Po Pirmojo pasaulinio karo ši veislė ėmė sparčiai populiarėti, vien tik Didžiojoje Britanijoje 1935 metais buvo užregistruotas net 4531 škotų terjeras. Škotų terjerus augino Amerikos prezidentai F. Ruzveltas ir Dž. Bušas. Rusijoje škotų terjerus bene labiausiai išgarsino klounas Karandašas, kuriam scenoje kompaniją palaikė numylėtinis Kliaksa (tiesa, aktorius M.N. Rumiancevas turėjo net 17 škotų terjerų, kurie, „prisidengę“ Kliaksos vardu, atlikdavo pasirodymus).

Škotų terjeras: išvaizda

Škotų terjeras – tai nedidelis, kompaktiškas, tvirtų kaulų šuo. Patelių aukštis ties ketera siekia 25,4 cm, patinų – 28 cm (svoris gali svyruoti nuo 8,6 iki 10,4 kg). Pečiai atlošti atgal, darniai įsiliejantys į keterą. Krūtinė gili, nugara tiesi, išlenkta žemyn, beveik širdies formos. Kojos trumpos, tvirtos. Kaklas raumeningas, vidutinio ilgio. Galva ilga, neproporcingai didelė, kaukolė lygi, platoka. Akys vidutinio dydžio, migdolo formos, labai tamsios. Ausys smailos, gana nedidelės. Dantys stambūs, sąkandis žirkliškas. Uodega vidutinio ilgio, laikoma vertikaliai arba šiek tiek palenkta į viršų, apaugusi trumpu, šiurkščios tekstūros kailiu. Kailis šiurkštus, gali būti juodas, kviečių spalvos arba raibas. Apatinės kūno dalies, kojų ir barzdos srityse kailis gali būti minkštesnis, tačiau neturi atrodyti pūkuotas. Pavilnė minkšta ir tanki. Kailis kerpamas ir triminguojamas pagal standartą.

Škotų terjeras: charakteris

Škotų terjeras yra greitas ir budrus šuo, visada pasiryžęs ginti savo teritoriją. Nors šios veislės šunys labai prisiriša prie savo šeimos, tačiau jų charakteris yra gana savarankiškas. Škotų terjerai noriai bendrauja su vaikais, bet tik ne tada, jei yra tąsomi ar skriaudžiami. Jei šeimoje yra vaikų, labai svarbu mokyti tinkamo elgesio su augintiniais. Su kitais gyvūnais škotų terjerai dažniausiai puikiai sutaria, tačiau su kitais šunimis mėgsta išsiaiškinti, kuris viršesnis ir stipresnis. Smulkius gyvūnus, tokius kaip graužikai ar paukščiai škotų terjerai dažniausiai vaikosi (nereikėtų pamiršti, kad veislė buvo išvesta medžioklei). Nepažįstami asmenys škotų terjerams tikrai nekelia pasitikėjimo, tačiau kartais šios veislės atstovai į nepažįstamuosius reaguoja draugiškai. Labai svarbu laiku pasirūpinti škotų terjero socializacija bei dresūros pagrindais – šios veislės atstovai yra gana užsispyrę, tad per vėlai pradėjus lankyti dresūrą ne visada pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Škotų terjerai yra labai aktyvūs augintiniai, kuriuos svarbu tinkamai užimti. Šie šunys niekada neatsisakys pasilakstymų be pavadėlio bei aktyvių žaidimų, o nuobodžiaujantis šuo namuose gali užsiimti destruktyvia veikla.

Škotų terjeras: priežiūra

Nors škotų terjerai yra gana sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko akių ligų atvejų (šios veislės atstovai gali sirgti katarakta ar glaukoma), taip pat turi didesnę riziką susirgti vėžiu. Rinkdamiesi veislyną pasidomėkite veisiamų šunų bei ankstesnėse vadose gimusių šuniukų sveikatos istorija, nes tai padės išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Kaip ir kitiems šiurkščiakailiams šunims, škotų terjerams yra reikalingas reguliarus kirpimas, šukavimas bei maudymas. Jei nesate tikri, kad augintinį tinkamai apkirpsite, verčiau kreipkitės į patyrusius specialistus. Didelio dėmesio pareikalaus didelis šios veislės atstovų aktyvumas, o tuomet, jei šuo turės galimybę išbėgti į nuosavą kiemą, nusiteikite, kad čia visada rasite išraustų duobių. Grįžus iš lauko rekomenduojama pavalyti augintinio kailį, patikrinti, ar nėra įsivėlusių šapų. Taip pat svarbu reguliariai patrumpinti škotų terjero nagus bei išvalyti dantis (taip pat galima duoti dantų priežiūrai skirtų kramtalų).

Afenpinčeris…

Rusų toiterjeras…

Skajaus terjeras (Skye…

Bedlingtono terjeras…

Nykštukinis pinčeris…

Čihuahua (Chihuahua)