Tibeto spanielis – tai labai protingas ir mėgstantis bendrauti šuo. Nors su nepažįstamaisiais Tibeto spanieliai elgiasi gana atsargiai, tačiau su savo šeimos nariais visada yra draugiški. Svarbu žinoti, kad tai – labai jautrūs augintiniai, kurie pastebi šeimininko nuotaikos svyravimus, ir labai išgyvena, jei šeimininkas pakelia balso toną. Senovėje šios veislės šunys saugodavo Tibeto vienuolynus, o šiandien šie šunys dažniausia pasirenkami kaip kompanionai. Vis dėlto, sargumo instinktas niekur nedingo – Tibeto spanieliai visada yra budrūs ir sargūs, tačiau loja tik tada, kai tai yra būtina.

Veislės istorija

Tibeto spanieliai yra kilę iš Himalajų kalnų, kur veislė yra žinoma maždaug 2000 metų. Anksčiau šios veislės šunis augino ir veisė budistų vienuoliai, tačiau šie šunys niekada nebuvo pardavinėjami (jie buvo įteikiami kaip ypatinga dovana). Pasakojama, kad Tibeto spanieliai kadaise palaikydavo kompaniją vienuoliams ir saugodavo vienuolynus – lojimu perspėdavo apie gresiančius pavojus. Tai nebuvo vienintelė šių šunų pareiga: vienuoliai užrašydavo ant pergamento maldas, ir sudėdavo jas į būgnus. Tibeto spanieliai šiuos būgnus išsukdavo, tokiu būdu iškviesdavo dvasias, ir besisukančiomis maldomis iššaukdavo nuodėmių atleidimą (na, bent jau taip pasakoja legendos). Į Angliją pirmieji Tibeto spanieliai atkeliavo gana vėlai – tik 1898 metais, ir iki pat Antrojo pasaulinio karo čia buvo vos keletas veislės atstovų. 1947 metais  Anglijoje jau buvo keli Tibeto spanielių veislynai, tad veislė po truputį ėmė populiarėti.  1966 metais Tibeto spanieliai pasiekė ir JAV, 1971-aisiais čia buvo įkurtas pirmasis Tibeto spanielių mylėtojų klubas. Amerikos kinologų klubas veislę pripažino 1984 metais. Iki šių dienų Tibeto spanieliai yra laikomi reta šunų veisle – populiariausių šunų sąraše jie užima tik 101 vietą.

Tibeto spanielis: išvaizda

Tibeto spanieliai yra nedideli šunys – aukštis ties ketera paprastai siekia 25 cm, o svoris gali svyruoti nuo 4,1 iki 6,8 kg. Kūno ilgis yra kiek didesnis nei aukštis ties ketera, nugara tiesi, šonkauliai gana iškilūs. Kaklas gana trumpas, lankstus ir tvirtas. Galva, lyginant su kūnu, yra gana nedidelė, kaukolė šiek tiek suapvalinta, plati. Snukis trumpas, šiek tiek suplotas, be odos raukšlių. Sąkandis tvirtas, apatinis žandikauli šiek tiek atsikišęs. Akys vidutinio dydžio, ovalios, gana toli viena nuo kitos. Pageidautina, kad akys būtų tamsiai rudos spalvos, o akių krašteliai turi būti juodi. Ausys išaugusios gana aukštai,  vidutinio dydžio, kabančios ant kremzlės. Suaugusių Tibeto spanielių ausys turi būti apaugusios tankiu kailiu, pūkuotos. Kojos gana trumpos, tvirtos. Letenos nedidelės, ovalo formos, su ilgais plaukais tarp pirštų. Uodega išaugusi aukštai, apaugusi tankiu kailiu. Kailis vidutinio ilgio, dvisluoksnis. Dengiamieji plaukai šilkinės tekstūros, prigludę. Pavilnė trumpa ir tanki, tačiau gana plona. Leistinos bet kokios kailio spalvos, ant letenų gali būti baltų dėmių.