Tibeto terjerai – tai nedideli, nuostabios išvaizdos šunys, primenantys pūkų kamuoliukus. Šios veislės šunys visada yra puikiai nusiteikę, gali dūkti valandų valandas. Jei šeimininkas mėgsta sportuoti, Tibeto terjeras mielai prisijungs –  net ir dideli atstumai, įveikiami vaikštant ar bėgiojant, šios veislės šunims tikrai nėra baisūs. Tibeto terjerai yra labai draugiški, mielai bendrauja ir su žmonėmis, ir su gyvūnais. Vis dėlto, šie šunys turi medžioklės instinktą, todėl smulkius gyvūnus gali laikyti potencialiu grobiu.

Veislės istorija

Veislės pavadinimas yra klaidinantis – iš tiesų šie iš Tibeto kilę šunys nėra terjerai, tokį pavadinimą jie gavo tik dėl terjerams būdingo dydžio. Tibeto terjerai yra labai sena šunų veislė, kuri, kaip spėjama, gyvavo dar prieš du tūkstančius metų. Kartais Tibeto terjerai vadinami šventaisiais Tibeto šunimis, nes kadaise jie gyveno vienuolynuose, kur šiems šunims tekdavo sargų, ganytojų ar tiesiog kompanionų vaidmuo. Iš pradžių šios veislės šunys buvo auginami tik avių ganymui – pastebėta, kad Tibeto terjerai puikūs „piemenys“, galintys susidoroti ir su labai didelėmis avių bandomis. Vis dėlto, vėliau šiuos šunis pakeitė kur kas stambesni Tibeto mastifai, todėl Tibeto terjerai persikėlė į vienuolynus. Ilgą laiką veislė nebuvo žinoma už Tibeto ribų, tačiau vėliau Tibeto terjerai išpopuliarėjo Indijoje, o iš čia 1922 metais pasiekė ir Angliją. Praėjus dvejiems metams čia gimė pirmoji Tibeto terjerų vada, tačiau šie šunys buvo užregistruoti kaip Lasos apsai. Jungtinėse Amerikos Valstijose Tibeto terjerai pirmą kartą pasirodė 1956 metais, o 1973 metais veislę pripažino Amerikos kinologų draugija.

Tibeto terjeras: išvaizda

Tibeto terjerai yra vidutinio dydžio šunys: patinų aukštis ties ketera siekia 35,6-40,6 cm, kalyčių ūgis šiek tiek mažesnis nei patinų. Šių šunų svoris paprastai svyruoja nuo 7 iki 14 kilogramų. Tibeto terjerų kūnas yra proporcingo sudėjimo, šiek tiek kampuotas, primenantis kvadratą. Galva vidutinio dydžio, turi būti ne per plati ir ne per ilga. Akys gana didelės, nutolusios viena nuo kitos, tamsiai rudos spalvos (galimi įvairūs atspalviai – nuo tamsiai rudo iki juodo). Ausys išaugusios galvos šonuose, apaugusios ilgais plaukais, todėl atrodo didesnės nei yra iš tiesų. Nosis nedidelė, primenanti sagą, juoda. Kaklo ilgis yra proporcingas kūnui, nugara lygi, krūtinė plati, juosmuo išlenktas. Priekinės kojos tiesios, labai tvirtos, užpakalinės kojos dar tvirtesnės, šiek tiek ilgesnės už priekines. Letenos didelės, plokščios, apvalios, padengtos storu ilgo kailio sluoksniu. Uodega vidutinio ilgio, laikoma užriesta už nugaros. Kailis dvisluoksnis: pavilnė minkšta ir tanki, o dengiamasis plaukas ganėtinai ilgas ir pasišiaušęs (gali būti tiesus arba šiek tiek banguotas, tačiau minkšta tekstūra nėra pageidaujama). Leistinos bet kokios kailio spalvos bei jų deriniai.

Tibeto terjeras: charakteris

Tibeto terjerai pasižymi aukštu intelektu ir ypatingu jautrumu. Šios veislės šunys yra labai atsidavę savo šeimininkams, labai vertina jų dėmesį ir draugiją. Tibeto terjerai noriai bendrauja ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais, namuose esančius augintinius priima kaip savo šeimos narius. Šie šunys yra labai taikūs, niekada nesiveliantys į peštynes su kitais šunimis. Tibeto terjerai labai greitai prisitaiko prie aplinkos, gali būti auginami ir nuosavame name, ir bute. Svarbiausia yra tai, kad šeimininkas skirtų pakankamai laiko pasivaikščiojimams gryname ore – nors iš pažiūros Tibeto terjeras gali atrodyti kaip tikras ramybės įsikūnijimas, tačiau šie šunys turi tikrai daug energijos! Šios veislės šunims gali patikti įvairus šunų sportas bei kiti aktyvūs užsiėmimai. Tibeto terjeras labai greitai perpranta, ko iš jo tikisi šeimininkas, ir noriai vykdo įvairias komandas. Nuo mažumės svarbu pasirūpinti tinkama augintinio socializacija ir dresūros pagrindais, nes tai leis džiaugtis puikiai išauklėtu ir savimi pasitikinčiu šunimi.

Tibeto terjeras: priežiūra

Tibeto terjerai yra gana sveika šunų veislė, kurios vidutinė gyvenimo trukmė siekia net 15-16 metų. Nors dažniausiai šios veislės šunys gimsta sveiki, tačiau pasitaiko klubo sąnario displazijos, akių ligų ir neuralginių susirgimų atvejų. Norėdami išsirinkti tikrai sveiką augintinį labai atsakingai rinkitės veislyną, pasidomėkite šuniukų tėvams atliktų tyrimų rezultatais. Šios veislės šunys dažniausiai nėra išrankūs maistui, tačiau labai svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė. Didelio dėmesio pareikalaus Tibeto terjero kailio priežiūra – šiuos šunis rekomenduojama šukuoti bent 3-4 kartus per savaitę. Tam geriausia rinktis šukas metaliniais dantukais, kurios galės iššukuoti  susivėlusį kailį, ir pašalins negyvus plaukus. Po pasivaikščiojimų lauke labai svarbu apžiūrėti, ar nėra įsivėlusių šapų, prie letenų esantį kailį rekomenduojama reguliariai trumpinti, nes tai padės išvengti galimų infekcijų. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina – turėkite omeny tai, kad ilgas ir tankus kailis ilgai džiūva. Jei kailį sunku iššukuoti, tokiu atveju jį galima šiek tiek sudrėkinti. Šukuokite plaukų galus, palaipsniui pereidami prie šaknų – tokiu atveju kailio nepešite pernelyg grubiai, ir nekelsite augintiniui streso.

Bedlingtono terjeras…

Norfolko terjeras…

Parsono Raselo terjeras…

Juodasis rusų terjeras…

Dendžio Dinmonto…

Maltos bišonas (Maltese)