Papiljonas – tai nedidelis kambarinis šuniukas, kuris sulaukia įvairaus amžiaus žmonių simpatijų. Tai – nepaprastai prieraišus šuo, norintis kiekvieną savo gyvenimo akimirką praleisti kartu su savo šeimininku. Dėl puikaus charakterio papiljonai gali būti tinkami ir pagyvenusiems žmonėms – tai tikrai nėra tie šunys, kurie savo energingumu ar besaikiu lojimu galėtų išvesti iš kantrybės. Papiljonų protėviai jau prieš kelis šimtmečius buvo itin vertinami kilmingųjų – šios veislės šunims yra būdingas aristokratiškas santūrumas.

Veislės istorija

Papiljonai – gana sena šunų veislė, kuri yra kilusi iš žemyninės Europos dalies. Spėjama, kad veislė galėjo susiformuoti XIV amžiuje. Senovėje šie šunys buvo auginami karalių dvaruose kaip žmonių kompanionai. Papiljonais žavėjosi daugybė Europos didikų, didžiausio populiarumo šios veislės šunys sulaukė Belgijoje ir Prancūzijoje. Yra žinoma, gal papiljonus augino Marija Antuanetė ir madam de Pompadur, savo paveiksluose šiuos šunis įamžino garsūs dailininkai, tokie kaip F. Goja, P. P. Rubensas ir A. van Deikas. Teigiama, kad dabartinė papiljonų veislė susiformavo devynioliktame amžiuje, sukryžminus nykštukinį špicą ir čihuahua. Šiuo metu papiljonai yra labai populiarūs Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, ir t.t. Į Lietuvą pirmieji papiljonai buvo atvežti dar visai neseniai – 1998 metais.

Papiljonas: išvaizda

Papiljonai – tai nykštukinė šunų veislė. Šių šunų aukštis ties ketera nuo 21 iki 28 cm, svoris gali svyruoti nuo 2,5 iki 5 kilogramų. Papiljonams yra būdingos stačios ausys, kurias puošia ilgų plaukų kuokštai ir „plunksnuota“ uodega. Snukutis dailus, link nosies smailėjantis. Lūpos plonos, sučiauptos, juodos spalvos. Sąkandis žirklinis. Akys vidutinio dydžio, apvalios, neišsprogusios, tamsių spalvų su juodais apvadais. Kojos tiesios, laibos, smulkių kaulų. Letenos plonos, šiek tiek ištęstos. Papiljono kailis šilkinės tekstūros, tankus ir minkštas. Galimos šios kailio spalvos: rusva, ruda, geltona, balta su rusvomis, rudomis arba geltonomis dėmėmis. Pavilnės papiljonai neturi. Kaukolę, snukį, priekinių kojų priekį ir užpakalines pėdas dengia trumpi plaukai, ilgesni plaukai puošia užpakalinę kojų dalį, uodegą ir ausis. Letenų plaukai yra trumpi, tačiau tarpupirščiuose ir virš pirštų gali augti ilgesni plaukai.

Papiljonas: charakteris

Papiljonai gali tapti puikiais vaikų draugais, tačiau svarbu žinoti, kad šios veislės šunys yra jautrūs nekoordinuotiems vaikų rankų judesiams. Svarbu mokyti vaikus tinkamai elgtis su augintiniu, ir nepalikti jų vienų – šuo, netinkamai supratęs vaiko kūno kalbą, gali įkąsti. Su suaugusiaisiais papiljonai visada elgiasi geranoriškai, nesunkiai prisileidžia ir nepažįstamus asmenis. Taip pat nekyla problemų sutariant su namuose esančiais augintiniais, tačiau stambesni šunys papiljoną gali sužeisti.

Nors dažnai manoma priešingai, tačiau papiljonai yra labai imlūs dresūrai ir noriai mokosi įvairių komandų. Nemažai papiljonų labai mėgsta šunų vikrumo sportą (Agility) – įvairių kliūčių įveikimas šios veislės šunims teikia tikrai nemažai džiaugsmo. Ankstyvame šuniuko amžiuje svarbu pasirūpinti socializacija ir dresūros pradmenimis, nes tai padės išvengti netinkamo elgesio šuniui suaugus. Papiljonams yra tinkama tik pozityvi dresūra, nes šiurkščiam elgesiui ar grubiau sakomiems žodžiams šie šunys yra pernelyg jautrūs.

Nors tai yra nedidelis šuo, tačiau papiljonas toks tikrai nesijaučia – jis visada yra pasiryžęs narsiai ginti savo šeimininką, jei tik to prireiktų. Šios veislės šunys gali būti auginami ir nuosavuose namuose, ir butuose – jiems svarbiausia, kad šalia būtų mylintis šeimininkas. Papiljonai gana sunkiai pakelia vienatvę, todėl esant galimybei pasiimkite šį šunelį kartu su savimi!

Papiljonas: priežiūra

Papiljonai – sveika ir ilgaamžė šunų veislė. Šios veislės šunys neretai sulaukia 14-16 metų amžiaus, kartais – ir dar daugiau. Norintys įsigyti tokį augintinį turėtų pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais, nes tai padės išsirinkti paveldimomis ligomis nesergantį gyvūną.

Papiljonai yra nedideli, todėl gali būti lengvai pažeidžiami. Svarbu augintinį saugoti nuo peštynių su kitais šunimis (papiljonai retai kada nusileidžia, jei yra puolami), nuo sunkių durų, kurios augintinį gali užgauti, ir t.t.

Apetitu šie nedideli šuneliai tikrai nesiskundžia, todėl svarbu parinkti tinkamą pašarą bei jį normuoti. Jei papiljonas turės antsvorio, jis gali sirgti sąnarių ligomis, taip pat gali sutrikti kvėpavimas.

Nors papiljono kailis atrodo tikrai puošniai, tačiau jo priežiūra yra gana paprasta. Šilkinės tekstūros kailis praktiškai nesivelia, todėl pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę. Daugiau dėmesio reikėtų skirti ausų srityje esančiam kailiukui – jį rekomenduojama pašukuoti kiek dažniau. Po pasilakstymo lauke reikėtų įsitikinti, kad kailyje nėra užstrigusių šapų. Kailį, esantį tarpupirščiuose, rekomenduojama reguliariai trumpinti, nes šuo bėgdamas gali paslysti. Šios veislės šunys neturi poplaukio, todėl šeriasi labai negausiai.

Nagus patartina trumpinti maždaug kartą per mėnesį, akis reikėtų valyti tik tada, jei jos ašaroja (nuo vėjo, dulkių, ir t.t.) Papiljonams, kaip ir kitiems nykštukiniams šunims, dantų akmenys susidaro greičiau, todėl juos reikėtų reguliariai valyti, ir duoti specialių kramtalų, skirtų pašalinti dantų akmenis (priešingu atveju gali išsivystyti parodontozė).