Šuo liūtukas – tai mielas, paklusnus ir prieraišus kompanionas. Šunys liūtukai yra labai dėmesingi ir greitai besimokantys augintiniai, kuriuos šeimininkai gali sudominti labai įvairia veikla. Dėl imlumo dresūrai ir noro mokytis naujų dalykų šie augintiniai gali dalyvauti įvairiose šunų sporto varžybose, kuriose gali varžytis su kur kas „rimtesniais“ šunimis. Šunys liūtukai lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų bei aplinkybių, todėl šeimininkai tokį augintinį gali drąsiai pasiimti ir keliaudami. Kompaktiškas šuo tikrai neužims daug vietos automobilyje, todėl šuo liūtukas gali tapti puikiu palydovu kiekviename žingsnyje.

Veislės istorija

Nors veislė yra gana reta ir nėra labai plačiai žinoma, tačiau ji turi ilgą istoriją. Šunys liūtukai yra kilę iš Prancūzijos, kurioje veislė žinoma dar nuo senų senovės. Šios šalies menininkų darbuose galima rasti pavaizduotų šios veislės atstovų: Amjeno katedroje, pastatytoje dar XIII amžiuje, stovi du iš akmens iškaldinti šunys, kurie labai primena šunis liūtukus. Taip pat šunys liūtukai labai dažnai vaizduoti penkioliktame amžiuje išaustuose gobelenuose. Vėliau šiuos šunis neretai nuspręsdavo pavaizduoti ir įvairūs žymūs dailininkai, pavyzdžiui, Fransiskas Goja, ir daugelis kitų. Žymus gamtininkas ir biologas Žoržas Biufonas labai tiksliai veislę apibūdino XVIII amžiuje parašytame veikale „Gamtos istorija“ (čia buvo itin pabrėžiamas šios šunų veislės retumas). Šunis liūtukus taip pat yra paminėjęs botanikas ir zoologas Karlas Linėjus. Nors ir anuomet šunys liūtukai buvo laikomi gana reta veisle, tačiau nuo 1800 metų jų populiarumas ėmė smarkiai blėsti, o po Antrojo pasaulinio karo jų populiacija buvo smarkiai sumažėjusi. Pirmasis šios veislės klubas buvo įkurtas 1947 metais. Šiandien ši šunų veislė yra laikoma yra itin reta, ir net yra priskiriama vieniems brangiausių pasaulio šunų (JAV šunys liūtukai gali kainuoti maždaug 5000-8000 dolerių).

Šuo liūtukas: išvaizda

Šunys liūtukai yra nedideli ir gana lengvi – aukštis ties ketera gali svyruoti nuo 25 iki 33 cm, o svoris gali varijuoti nuo 4 iki 8 kilogramų. Šunys liūtukai tokį veislės pavadinimą gavo ne šiaip sau – jų galva yra apaugusi gana ilgu ir tankiu kailiu, kuris labai primena liūto karčius. Šios veislės šunų snukio išraiška yra guvi, budri ir linksma. Akys gilios, apvalios, pasislėpusios po ilgu kailiu, gana didelės, tamsių spalvų. Ausys vidutinio ilgio, laikomos nuleistos galvos šonuose, apaugusios ilgais plaukais. Kaukolė tarp ausų yra gana plati ir plokščia. Pakaktys yra gana aiškiai išreikštas. Snukutis nedidelis, smailėjantis, nosies spalva priklauso nuo kailio. Lūpos standžios, glotniai dengiančios žandikaulius. Dantys stiprūs, sąkandis žirklinis. Kaklas yra ilgas, šiek tiek išlenktas, švelniai susiliejantis su pečių linija. Nugara vidutinio ilgio, juosmuo trumpas , krūtinė gili, pilvas įtrauktas. Uodega vidutinio ilgio, laikoma užriesta virš nugaros. Kojos vidutinio ilgio, tiesios, letenos mažos. Kailis ilgas, banguotas, ypač uodegos ir ausų srityse. Galimos labai įvairios kailio spalvos.

Šuo liūtukas: charakteris

Šunys liūtukai yra labai draugiški augintiniai, noriai bendraujantys ir su žmonėmis, ir su gyvūnais. Šunys liūtukai yra puikūs vaikų draugai, su jais visada noriai dūkstantys. Nors agresija šiai šunų veislei nėra būdinga, tačiau nekastruoti patinai gali dominuoti prieš kitus patinus. Šunys liūtukai yra labai drąsūs, todėl jų tikrai neišgąsdins kur kas didesnis ir stambesnis šuo. Švelnaus kačiuko charakteris ir nuožmaus liūto drąsa – tai dvi priešingos savybės, kurios abi yra būdingos šios veislės šunims. Socializuoti augintiniai puikiai sutaria ir su savais, ir su nepažįstamaisiais, į namus atvykusius svečius vertina kaip potencialius draugus. Šunys liūtukai yra labai imlūs dresūrai – jie nuolat stengiasi suprasti, ko iš jų tikimasi. Dresūra bus tikrai sėkminga, jei šeimininkui pavyks išlaikyti lyderio poziciją – nors šios veislės šunims yra tinkama tik pozityvi dresūra, tačiau šeimininkas turi per daug nenuolaidžiauti ir laikytis nuoseklumo. Jei šuo liūtukas yra tinkamai motyvuojamas, jis gali išmokti ne tik bendrojo paklusnumo komandų, bet taip pat ir įvairių triukų.

Šuo liūtukas: priežiūra

Kadangi ši šunų veislė yra gana reta, galime pasidžiaugti, kad šunys liūtukai yra veisiami tikrai atsakingai, ir genetiškai paveldimų ligų pasitaiko tikrai labai retai. Žinoma, planuojantys įsigyti tokį šunį turėtų įvertinti įvairius galimus veislynų pasirinkimus, ir pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei ankstesnių vadų šunų sveikatos istorija. Žinoma, net ir labai geruose veislynuose kartais gimsta ir sergančių šunų, tačiau svarbu tai, kad veisėjai tokios informacijos neslėptų. Šunų liūtukų priežiūra nėra labai sudėtinga. Pakanka reguliariai pašukuoti kailį, patikrinti, ar nėra ausų ir akių uždegimų, duodamą pašaro kiekį reikėtų normuoti, nes tai padės išvengti nutukimo. Šiuo metu yra pripažįstamas tik vienas šios veislės šunų kirpimas – „liūto“. Nagus reikėtų trumpinti maždaug kartą per mėnesį, o parodose nedalyvaujančius šunis liūtukus vertėtų maudyti tik tada, kai tai būtina.

Privalumai

• Draugiškas su vaikais;
• Tinka auginti bute;
• Lengvai perneša karštį.

Trūkumai

• Sunkiai dresuojamas;
• Nevengia peštis su kitais šunimis, net jeigu jie didesni.