Ilgaplaukis kolis (Rough Collie)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (14 balsai (-ų))

Veislė:	Ilgaplaukis kolis
Kilmės šalis:	Didžioji Britanija
Paskirtis:	Namų šuo
Spalvos:	Įvairūs rudi atspalviai su balta, trispalvis: juoda, ruda, balta, šėma su balta
Charakteris:	Ramus, protingas, užjaučiantis, švelnus, draugiškas, santūrus, klusnus, lengvai dresuojamas, judrus, ištikimas, sargus. Ilgaplaukis kolis puikus šeimos šunys, geras vaikams, noriai su jais žaidžia ir nekelia pavojaus
Ūgis:	51-61 cm
Svoris:	20-30 kg
Ilgaamžiškumas:	12-13 metų
Kiti pavadinimai:	Škotų aviganis, Rough Collie
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Ilgaplaukis kolis daugybei žmonių yra pats gražiausias šuo, tačiau pavergia ne tik kolių išvaizda, bet taip pat ir jų charakteris. Ilgaplaukiai koliai pasižymi sumanumu ir ištikimybe, tačiau, kaip ir kitiems šunims, jiems yra reikalingas tinkamas mokymas. Nors po pasirodžiusio filmo apie Lesę ilgaplaukiai koliai sulaukė milžiniško populiarumo, tačiau tai šunims tikrai nebuvo į naudą – įsigiję kolį neretai tikėjosi, kad jis bus pats savaime protingas, ir vos gavęs nurodymą, iš karto imsis jį vykdyti. Deja, realybė yra kitokia – norintys turėti paklusnų augintinį turi investuoti nemažai savo laiko ir pastangų.

Veislės istorija

Manoma, kad koliai – labai sena šunų veislė. Spėjama, kad jie 50 m. pr. Kr. lydėjo romėnų užkariautojus, o XIII amžiuje šie šunys gyveno Islandijoje, iš kur vėliau pateko į Škotiją. Ilgaplaukių kolių veislė galutinai susiformavi maždaug XVIII amžiuje. Šešioliktame amžiuje koliai ganydavo avis kalnuose, kur šie šunys tapo dar savarankiškesni už vokiečių aviganius, kurie ganydavo lygumose. Koliai mokėjo surasti ir parginti net ir labai toli nuklydusią avį, todėl šie šunys buvo ypatingai vertinami. Ilgą laiką veislė nebuvo žinoma už Škotijos ribų, tačiau vėliau jie išpopuliarėjo visame pasaulyje. Veislės pavadinimas yra siejamas su juodomis avimis, kurias šie šunys ganydavo (ang. Colley). 1860 metais karalienė Viktorija labai susižavėjo šiais šunimis, todėl kelis jų pasiėmė į Vindzoro pilį (tuo laikotarpiu koliai buvo vadinami škotų aviganiais). Netrukus šie šunys pasirodė Birmingemo šunų bendruomenės parodoje, o 1878 metais veislė buvo pristatyta ir Amerikoje vykusioje parodoje. 1940 metais koliai pasiekė populiarumo viršūnę, kai buvo pradėtas rodyti filmas apie Lesę.

Ilgaplaukis kolis: išvaizda

Ilgaplaukis kolis yra vidutinio dydžio šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 56-61 cm, patelių – nuo 51 iki 56 cm. Paprastai šios veislės šunys sveria nuo 20 iki 30 kilogramų, jų kojos ilgos, galva siaura ir elegantiška, ausys pusiau stačios su užlenktais galiukais. Dabartinės ilgaplaukių kolių veisimo linijos įvairiose šalyse yra skirtingos: pavyzdžiui, JAV veisiami koliai yra stambesni, ilgesniu snukiu ir glotnesniais plaukais, o Europoje veisiamų kolių riba tarp kaktikaulio ir nasrų yra ryškesnė. Ilgaplaukių kolių plaukai yra kieti, tankūs ir ilgi, pavilnė minkšta ir labai tanki. Ilgaplaukiai koliai gali būti juodai balti, juodai rusvi, trispalviai – juodos, rusvos ir baltos spalvos. Amerikiečių koliai dažniausiai turi baltą dėmę, o europietiški – labai retai.

Ilgaplaukis kolis: charakteris

Kai ilgaplaukių kolių veisimas tapo masiškas, pasitaikydavo nervingų ir baikščių individų, tačiau tai šiai veislei nėra būdinga. Ilgaplaukiai koliai yra draugiški, savimi pasitikintys ir labai santūraus būdo. Šios veislės šunys yra puikūs vaikų draugai, su jais koliai elgiasi labai švelniai, atleidžia jų nedideles išdaigas. Taip pat ilgaplaukis kolis puikiai sutaria su kitais šunimis, gali sutarti ir su kate. Šios veislės šunys yra aktyvūs, dievinantys žaidimus su kamuoliuku, noriai einantys į ilgus pasivaikščiojimus, ir t.t. Jei augintiniui yra skiriama pakankamai daug laiko ir dėmesio, jis gali gyventi ir nuosavame name, ir bute. Dėl imlumo dresūrai ilgaplaukis kolis gali lankyti įvairius šunų sporto užsiėmimus, neretai puikiai pasirodo Agility ar kitose varžybose. Būtina pasirūpinti ankstyva šuns socializacija bei dresūros pagrindais, nes tai padės išvengti netinkamo augintinio elgesio. Tai yra labai prieraišūs šunys, kurie pasižymi begaliniu atsidavimu savo šeimininkui. Ilgaplaukiai koliai puikiai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, tačiau negali pakęsti vienatvės, ir labai skaudžiai išgyvena šeimininko išdavystę.

Ilgaplaukis kolis: priežiūra

Ilgaplaukiai koliai yra ilgaamžiai šunys, tačiau pasitaiko ir tam tikrų šiai veislei būdingų sveikatos sutrikimų: akių problemos, įvairios odos problemos, sąnarių skausmai. Atsakingi veisėjai veisime naudojamiems šunims atlieka privalomus akių tyrimus, todėl šio paveldimo sveikatos sutrikimo galima išvengti. Labai svarbu pasirūpinti tinkama ilgaplaukio kolio mityba, nes tai užtikrins, kad augintinis nesirgs odos ligomis. Pašaro kiekį būtina normuoti, nes ilgaplaukiai koliai yra linkę tukti (dėl pernelyg didelio svorio gali atsirasti šlaunikaulio sąnario skausmai). Storas ilgaplaukio kolio kailis gali būti klaidinantis, todėl rekomenduojama augintinį reguliariai sverti, ir įsitikinti, kad jis neturi antsvorio. Kailio priežiūra pareikalaus šiek tiek jūsų laiko – jį rekomenduojama šukuoti kasdien. Taip pat reikėtų stebėti, ar nėra susidariusių kailio sąvėlų, jei reikia, jas pašalinti. Vasaros metu labai svarbu saugoti ilgaplaukį kolį nuo perkaitimo, o šios veislės šunų nosies galiukas paprastai yra labai jautrus saulei. Šiek tiek jūsų dėmesio pareikalaus ir kolio dantys, kuriuos rekomenduojama reguliariai valyti. Taip pat galima duoti specialių kramtalų, skirtų pašalinti dantų akmenis. Ilgaplaukiai koliai yra aktyvūs šunys, mėgstantys ilgus pasivaikščiojimus bei žaidimus. Jei šuo lauke pakankamai išsikrauna, namuose jis paprastai būna ramus. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ne ką mažiau svarbus ir šuns protinis lavinimas, kuris padeda dar labiau išsikrauti nei fizinė veikla.