Valų, arba Velso springerspanielis – tai viena seniausių Anglijos ir Velso veislių, kuri pavadinta pastarosios kunigaikštystės vardu. Dažnas šunų mylėtojas šios veislės atstovus įvardija kaip gražiausius spanielius, tačiau, kaip sakoma, dėl skonio ginčytis neverta. Valų springerspanieliai yra medžiokliniai šunys, kuriems yra būdingas nepriklausomas charakteris, taigi, dresūra gali pareikalauti tikrai nemažai pastangų. Šios veislės atstovai yra draugiški ir prieraišūs savo šeimos nariams, tačiau nepažįstamieji valų springerspanieliams nekelia jokio pasitikėjimo – šie šunys jų atžvilgiu gali būti įtarūs ar net agresyvūs.

Veislės istorija

Šiuo metu nėra žinoma tiksli valų springerspanielių kilmės data, tačiau spėjama, kad XVI amžiuje veislė jau egzistavo. 1570 metų piešiniuose jau buvo galima pamatyti į valų springerspanielius labai panašių šunų, tačiau tuo laikotarpiu ši veislė buvo vadinama valų starteriais. Valų springerspanieliai buvo naudojami pavasario žaidimuose bei medžioklėje su sakalais. Kiek vėliau veislė buvo įgijusi ir kitų pavadinimų – šie šunys buvo vadinti valų spanieliais arba valų kokeriais. XIX amžiuje buvo išskirtos kelio spanielių rūšys – anglų, valų ir Devonšyro spanieliai. Vis dėlto, tuo laikotarpiu vienintelis išvardintų veislių skiriamasis bruožas buvo šunų dydis. Vėliau spanieliai ėmė sparčiai populiarėti, todėl imtasi skirtingų veislių gryninimo. Atskira valų springerspanielių veislė buvo pripažinta 1902 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo valų springerspanielių veislė praktiškai išnyko, todėl imtasi jos atgaivinimo kryžminant likusius veislės atstovus (tiesa, buvo likę tik tie šunys, kurie neturėjo kilmės dokumentų). Taigi, šiuolaikinė valų springerspanieliai gerokai skiriasi nuo savo protėvių.

Valų springerspanielis: išvaizda

Valų springerspanielis yra vidutinio dydžio šuo – kalių aukštis ties ketera siekia 43-46 cm, o patinų – nuo 46 iki 48 cm. Įprastai šios veislės šunys sveria nuo 16 iki 20 kilogramų – kalytės paprastai yra ne tik žemesnės, bet ir smulkesnės. Valų springerspanielio kūnas yra beveik kvadrato formos – kūnas yra vos ilgesnis už aukštį ties ketera.  Ausys gana nedidelės, vynuogių kekės formos, nusvirusios. Nosis juodos arba rudos spalvos, akys vidutinio dydžio, rudos. Dantys tvirti, sąkandis žirkliškas. Kailis vidutinio ilgio, tiesus, papilvė, krūtinė, ausys  ir užpakalinė kūno dalis apaugusi ilgesniais plaukais. Leistina kailio spalva – raudona su balta.