Vokiečių langharas, arba vokiečių ilgaplaukis pointeris, – tai medžioklinis šuo, pasižymintis puikia uosle, sumanumu ir paklusnumu. Vokiečių langharai yra labai ištikimi šunys, prisirišantys prie visų savo šeimos narių. Šios veislės šunys yra aktyvūs, mėgstantys įvairią veiklą. Nors veislė buvo sukurta išskirtinai medžioklei, tačiau šie šunys taip pat puikiai tinka ir įvairiam šunų sportui. Vokiečių langharų augintojų teigimu, šie šunys yra lengvai dresuojami, noriai ir greitai besimokantys naujų komandų. Še šunys puikiai prisitaiko gyvendami bute, tačiau svarbu pasirūpinti pakankamu šuns fiziniu aktyvumu.

Veislės istorija

Vokiečių langharai išvaizda ir temperamentu primena prancūzų epanjolius bei kitus ilgaplaukius paukštšunius. Devynioliktame amžiuje šie šunys buvo kryžminami su airių seteriais (buvo siekiama padidinti šunų greitį), tačiau įgauta raudonai juoda kailio spalva yra vertinama kaip didelis trūkumas. Pirmą kartą parodoje vokiečių langharas pasirodė 1878 metais Frankfurte, tais pačiais metais buvo sudarytas pirmasis šios veislės šunų standartas. Nuo to laiko didelis dėmesys buvo skiriamas šių šunų darbinėms savybėms. Vokiečių langharai šiuo metu yra vertinami kaip vieni universaliausių šunų. Šiuo metu veislė nėra labai populiari, kur kas didesnio susidomėjimo sulaukia „giminaičiai“ vokiečių kurtsharai ir dratharai.

Vokiečių Langharas: išvaizda

Vokiečių langharai yra vidutinio dydžio šunys, kurių aukštis ties ketera siekia 63-70 cm, o svoris siekia maždaug 30 kilogramų. Kūno sudėjimas raumeningas, nugara tiesi, vidutinio ilgio, juosmuo labai raumeningas, krūtinė gili. Kojos tiesios, ilgos, jas puošia tankus ir gana ilgas kailis. Letenos apvalios, tarpupirščiai apžėlę plaukais. Kaklas vidutinio ilgio, tiesus, tvirtas. Galva ilgoka, kaukolė apvali. Ausys išaugusios šonuose, ties pagrindu plokščios, apaugusios banguotais plaukais, kabančios. Nosis vidutinio dydžio, ruda, lūpos gana prigludusios, viršutinė lūpa dengia apatinę. Akys vidutinio dydžio, gali būti įvairių rudų atspalvių. Uodega lenkta, vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama. Kailis maždaug 3-5 cm ilgio, prigludęs. Vidinėje kaklo pusėje, krūtinės ir pilvo srityse kailis yra ilgesnis nei kitose kūno vietose, banguotas. Ausis ir uodegą taip pat puošia ilgi plaukai. Leistinos kailio spalvos: ruda, ruda su baltomis žymėmis, tamsiai arba šviesiai marga, taip pat kailis gali būti dėmėtas. Tai yra viena iš nedaugelio ilgaplaukių šunų veislių, kuriems neleistina juoda spalva.

Vokiečių Langharas: charakteris

Vokiečių langharai yra judrūs, energingi ir ištvermingi šunys, kurie tampa nepakeičiamais šeimos bičiuliais. Šios veislės šunys noriai bendrauja su vaikais, svetimiems žmonėms nerodo agresijos, tačiau jais nelabai pasitiki. Jei namuose yra kitų augintinių, tikėtina, kad vokiečių langharas nelaikys jų savo grobiu, tačiau svarbu būti atsargiems, ir vokiečių langharo nepalikti vieno patalpose su kate, graužiku ar paukščiu. Vokiečių langharams būdingas gana santūrus charakteris, šie šunys labai retai loja. Vokiečių ilgaplaukiams pointeriams būdinga labai gera uosle, jie ieško grobio ramiai, bet atkakliai. Langharai tiesiog dievina vandenį, mėgsta aportuoti į vandens telkinius numestus daiktus. Kai kurie veislės atstovai yra gana baikštūs, todėl labai svarbu ankstyvame šuns amžiuje pasirūpinti tinkama socializacija bei dresūros pagrindais. Šie šunys yra labai imlūs, greitai ir noriai mokosi įvairių komandų. Vokiečių langharai yra ne tik talentingi medžiotojų padėjėjai, bet taip pat ir puikūs sportininkai – šiuos šunis gali sudominti šunų vikrumo sportas „Agility“, sportinio paklusnumo užsiėmimai „Obedience“, ir t.t. Šie šunys yra labai aktyvūs, kuriems reikalingi pakankamai ilgi pasivaikščiojimai. Namuose palanku užimti šunį daiktų ar skanėstų paieškos žaidimais – galite būti tikri, kad vokiečių langharui ši veikla tikrai patiks.

Vokiečių Langharas: priežiūra

Vokiečių langharai yra gana sveika šunų veislė, kurios atstovai gyvena maždaug 12-14 metų. Vs dėlto, kartais pasitaiko ir tam tikrų sveikatos sutrikimų – šios veislės šunims būdinga klubo sąnario displazija, širdies ligos, taip pat ir maistinė alergija. Rinkdamiesi veislyną būtinai pasidomėkite, kokie sveikatos tyrimai buvo atlikti šuniukų tėvams, ir tai padės jums išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Kadangi kai kurie šios veislės atstovai yra linkę į maistinę alergiją, labai svarbu parinkti tokį pašarą, kuris augintiniui puikiai tiktų. Šuns maistas turėtų būti toks, kuris užtikrintų pakankamą maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų kiekį. Jei pastebėtumėte, kad šuo yra alergiškas, ieškokite tokio sauso pašaro, kuriame būtų tik vienas baltymų šaltinis (taip pat galite išbandyti RAW mitybą). Kartais ant užpakalinių kojų vokiečių langharai turi penktąjį pirštą, kuris kliudo vaikščioti ir bėgioti. Šuo jausis kur kas geriau, jei penktasis pirštas bus pašalintas chirurginiu būdu.

Vokiečių langharo kailis yra gana ilgas, todėl svarbu jam skirti pakankamai priežiūros. Po pasivaikščiojimo lauke apžiūrėkite, ar į kailį nėra įsivėlusių šapų (juos reikėtų nedelsiant pašalinti). Kailį šukuokite 2-3 kartus per savaitę, sezoninio šėrimosi laikotarpiu – kasdien. Maudykite vokiečių langharą tik tada, kai tai būtina, reguliariai apžiūrėkite ausis, patrumpinkite nagus (taip pat galite patrumpinti plaukus tarpupirščiuose), išvalykite dantis. 

Privalumai

• Geras sarginis šuo;
• Puikus medžioklis, turi gerą uoslę.

Trūkumai

•  Pasitaiko baikščių individų.