Valų terjeras (Welsh Terrier)

Veislė:	Valų terjeras
Kilmės šalis:	Didžioji Britanija
Paskirtis:	Namų šuo
Spalvos:	Ruda su juoda/pilka, gelsvai ruda su juoda/pilka, rausvai ruda su juoda/pilka
Charakteris	Protingas, narsus, atkaklus, budrus, draugiškas, guvus, kartais užsispyręs
Ūgis:	35-39 cm
Svoris:	9-9,5 kg
Ilgaamžiškumas:	13-14 metų
Kiti pavadinimai:	Velso terjeras, Welsh Terrier
Hipoalerginis:	Taip, nesišeria (100 procentų hipoalerginių šunų nebūna, tačiau hipoalerginės veislės šuo gali sukelti silpnesnius alergijos simptomus, arba alergija gali apskritai nepasireikšti. Daugiau apie alergiją šunims skaitykite čia)
Vados dydis:

Valų terjeras kitaip dar vadinamas Velso terjeru. Savo gimtinėje šie šunys yra laikomi seniausiais terjerais, kurių pritaikymas gali būti labai platus. Valų terjerai yra apdovanoti puikia uosle, todėl gali talkininkauti paieškoje ir medžioklėje, taip pat jiems nėra svetimas ir įvairus šunų sportas. Nors valų terjeras yra pakankamai imlus dresūrai, tačiau jo šeimininkas turi būti pakankamai tvirtas ir atkaklus. Šios veislės šunys yra puikūs šeimininkų palydovai – jie labai prisiriša prie savo šeimos, ir nori su ja praleisti kuo daugiau laiko. Valų terjerai puikiai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, yra pakankamai ištvermingi kelionių metu. Šis energingas augintinis puikiai tinka aktyviems žmonėms, kurie nori prieraišaus ir sumanaus bičiulio.

Veislės istorija

Valų terjerų veislė buvo išvesta Velse, o pirminė jos paskirtis buvo lapių, barsukų ir ūdrų medžioklė. Nors kai kurie istorikai mano, kad veislės protėviais gali būti laikomi senieji Anglijos juodieji ir rudieji terjerai, tačiau ši išvesta valų terjerų veislė jau yra išnykusi. 1737 metais Karnavonširo gyventojai labai vertino valų terjerus ir didžiavosi šunų veisle, kuriai buvo suteiktas Karnavonširo terjerų pavadinimas. Pirmą kartą valų terjerai parodoje pasirodė 1884 metais, o praėjus vieneriems metams Anglijoje buvo pripažinta. Nors kartais valų terjerai yra vadinami senaisiais anglų terjerais, tačiau tai nėra tikslu – valų terjerų ir senųjų anglų terjerų veislės buvo atskirtos dar XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje (Anglijoje veislės atskirtos 1885 metais, Amerikoje – 1901-aisiais).

Valų terjeras: išvaizda

Valų terjeras yra gana nedidelis šuo, kurio ūgis ties ketera turi būti mažesnis nei 39 cm. Vidutinis šios veislės šunų svoris – nuo 9 iki 9,5 kg. Kūnas yra gana trumpas, šonkauliai šiek tiek riesti. Nugara neilga, krūtinė vidutinio pločio, gili. Priekinės kojos raumeningos, plačių kaulų, tiesios. Galinės kojos yra gana ilgos, šlaunys labai tvirtos ir raumeningos. Kaklas vidutinio ilgio ir storio, truputį lenktas, pečiai nuožulnūs. Uodega laikoma stačiai, neužriesta už nugaros. Galva plokščia, vidutinio pločio, tarp ausų nėra žymaus linkio. Ausys nedidelės, trikampio formos, išaugusios aukštai, šiek tiek palinkusios į priekį. Akys nedidelės, gilios, tamsių spalvų. Viršutinis kailio sluoksnis šiurkštus, prigludęs, šeriai kieti. Pavilnė minkšta. Galimos kailio spalvos: juodai rusva, juodai pilkšva, rusva.

Valų terjeras: charakteris

Velso terjerai yra puikūs namų šunys, kurie nėra labai lepūs ar reikalaujantys daug priežiūros. Šios veislės šunys puikiai sutaria su vaikais ir gyvūnais, į svečius reaguoja gana ramiai. Tinkamai išauklėti ir socializuoti augintiniai yra kantrūs ir paklusnūs. Jei namuose yra ilgiau už šios veislės šunis gyvenančių augintinių, jie sutars be jokių problemų, tačiau atvykėliai valų terjero tikrai nenudžiugins. Velso terjeras neabejotinai norėtų būti vieninteliu augintiniu namuose, tačiau tinkamas auklėjimas visada užtikrins šių šunų prisitaikymą prie pasikeitusių aplinkybių. Valų terjerams yra būdinga neišsenkanti energija ir pozityvumas – atrodo, kad šie šunys tiesiog mėgaujasi gyvenimu. Tai yra protingi augintiniai, kuriuos galima išmokyti daugybės skirtingų komandų ir triukų, tačiau tam yra reikalingas nuoseklumas. Labai svarbu tinkamai šunį motyvuoti ir nusiteikti, kad kartais prireiks tikrai nemažai kantrybės. Valų terjerai nemėgsta būti vieni namuose, todėl prieš įsigydami augintinį pagalvokite, ar jam neteks vienam nuobodžiauti, kol būsite darbe.

Valų terjeras: priežiūra

Valų terjerai yra gana stiprios sveikatos šunys, tačiau pasitaiko ir tam tikrų šiai veislei būdingų ligų (akies voko įvirtimas, patinams – vienpusis arba dvipusis kriptorchizmas). Renkantis veislyną svarbu pasidomėti šuniukų tėvų sveikata ir atliktais tyrimais, nes tai gali padėti išvengti paveldimų ligų. Svarbu žinoti, kad šios veislės šunims nėra tinkami lašai nuo erkių ar blusų – valų terjerų kailis yra atsparus vandeniui, todėl lašai paprasčiausiai nepasieks odos. Paskutiniu metu vis labiau populiarėja specialios tabletės nuo parazitų, todėl galite pasidomėti tokia apsauga. Nors valų terjerai nėra labai lepūs augintiniai, tačiau reikalauja ir tam tikros specifinės priežiūros. Pavyzdžiui, šios veislės šunys gali būti alergiški sintetiniam audiniui, todėl geriausia rinktis medvilne padengtą guolį (galima naudoti ir užtiesalą). Valų terjerai tikrai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu parinkti tokį, kuris augintiniui tiktų, ir jį normuoti. Jei valų terjeras negaus pakankamo fizinio krūvio, jis gali imti tukti. Didelio dėmesio reikalauja šios veislės šunų aktyvumas – šie augintiniai norėtų kuo daugiau lako praleisti lauke ir užsiimti įvairia įdomia veikla. Jei šuo nepakankamai išsikraus lauke, tokiu atveju jis bus aktyvus namuose, ir tikrai ras būdą, kaip išsireikalauti jūsų dėmesio. Dėl didelio vikrumo ir neišsenkančios energijos valų terjerai neretai dalyvauja „Agility“ ar „Pitch and go“ varžybose. Kailio priežiūra taip pat pareikalaus nemažai dėmesio. Šepečiu rekomenduojama kailį šukuoti kas 2-3 dienas, kas 3-4 mėnesius kailis turi būti pešamas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sritims aplink akis ir ausis – šerių perteklius gali sukelti uždegimą, todėl to reikėtų vengti.