| Veislė: | Valų terjeras |
| Kilmės šalis: | Didžioji Britanija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Ruda su juoda/pilka, gelsvai ruda su juoda/pilka, rausvai ruda su juoda/pilka |
| Charakteris | Protingas, narsus, atkaklus, budrus, draugiškas, guvus, kartais užsispyręs |
| Ūgis: | 35-39 cm |
| Svoris: | 9-9,5 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 13-14 metų |
| Kiti pavadinimai: | Velso terjeras, Welsh Terrier |
| Hipoalerginis: | Taip, nesišeria (100 procentų hipoalerginių šunų nebūna, tačiau hipoalerginės veislės šuo gali sukelti silpnesnius alergijos simptomus, arba alergija gali apskritai nepasireikšti. Daugiau apie alergiją šunims skaitykite čia) |
| Vados dydis: |
Valų terjeras kitaip dar vadinamas Velso terjeru. Savo gimtinėje šie šunys yra laikomi seniausiais terjerais, kurių pritaikymas gali būti labai platus. Valų terjerai yra apdovanoti puikia uosle, todėl gali talkininkauti paieškoje ir medžioklėje, taip pat jiems nėra svetimas ir įvairus šunų sportas. Nors valų terjeras yra pakankamai imlus dresūrai, tačiau jo šeimininkas turi būti pakankamai tvirtas ir atkaklus. Šios veislės šunys yra puikūs šeimininkų palydovai – jie labai prisiriša prie savo šeimos, ir nori su ja praleisti kuo daugiau laiko. Valų terjerai puikiai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, yra pakankamai ištvermingi kelionių metu. Šis energingas augintinis puikiai tinka aktyviems žmonėms, kurie nori prieraišaus ir sumanaus bičiulio.
Veislės istorija
Valų terjerų veislė buvo išvesta Velse, o pirminė jos paskirtis buvo lapių, barsukų ir ūdrų medžioklė. Nors kai kurie istorikai mano, kad veislės protėviais gali būti laikomi senieji Anglijos juodieji ir rudieji terjerai, tačiau ši išvesta valų terjerų veislė jau yra išnykusi. 1737 metais Karnavonširo gyventojai labai vertino valų terjerus ir didžiavosi šunų veisle, kuriai buvo suteiktas Karnavonširo terjerų pavadinimas. Pirmą kartą valų terjerai parodoje pasirodė 1884 metais, o praėjus vieneriems metams Anglijoje buvo pripažinta. Nors kartais valų terjerai yra vadinami senaisiais anglų terjerais, tačiau tai nėra tikslu – valų terjerų ir senųjų anglų terjerų veislės buvo atskirtos dar XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje (Anglijoje veislės atskirtos 1885 metais, Amerikoje – 1901-aisiais).
Valų terjeras: išvaizda
Valų terjeras yra gana nedidelis šuo, kurio ūgis ties ketera turi būti mažesnis nei 39 cm. Vidutinis šios veislės šunų svoris – nuo 9 iki 9,5 kg. Kūnas yra gana trumpas, šonkauliai šiek tiek riesti. Nugara neilga, krūtinė vidutinio pločio, gili. Priekinės kojos raumeningos, plačių kaulų, tiesios. Galinės kojos yra gana ilgos, šlaunys labai tvirtos ir raumeningos. Kaklas vidutinio ilgio ir storio, truputį lenktas, pečiai nuožulnūs. Uodega laikoma stačiai, neužriesta už nugaros. Galva plokščia, vidutinio pločio, tarp ausų nėra žymaus linkio. Ausys nedidelės, trikampio formos, išaugusios aukštai, šiek tiek palinkusios į priekį. Akys nedidelės, gilios, tamsių spalvų. Viršutinis kailio sluoksnis šiurkštus, prigludęs, šeriai kieti. Pavilnė minkšta. Galimos kailio spalvos: juodai rusva, juodai pilkšva, rusva.
