Aliaskos malamutas (Alaskan Malamute)

Aliaskos malamutas – prieraišus ir labai aktyvus šuo, kuriam visą parą yra reikalinga draugija. Šios veislės šunys tiesiog trykšta energija, todėl net ir ilgi pasivaikščiojimai Aliaskos malamutų neišvargina. Šių šunų auginimas šeimininkams tampa tikru iššūkiu, nes tenka nuolat galvoti, kuo užimti šunį. Toks augintinis yra tinkamas tik aktyviems žmonėms – Aliaskos malamutas mielai bėgs ilgas distancijas, bėgs šalia dviračio, temps roges, ir t.t. Norintys įsigyti tokį šunį turėtų gerai pagalvoti, ar jam galės skirti pakankamai laiko ir užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą.

Aliaskos malamutas: veislės istorija

Aliaskos malamutai yra sena šunų veislė, kurios pavadinimas kilo nuo eskimų genties Melmutu. Spėjama, kad Aliaskos malamutas yra giminingas Sibiro haskiui, tačiau genetiškai yra tolimas kitoms šunų veislėms. Aliaskos malamutai buvo naudojami sunkių krovinių pervežimui atšiauriomis arkties sąlygomis ir dėl savo savarankiško būdo yra išgelbėję ne vieną gyvybę. Aliaskos malamutai, pajutę skylantį ledą, nusprendžia, kad reikia keisti kryptį, todėl komandų ignoravimas kartais gali būti tikras išsigelbėjimas. Taip pat šios veislės šunys talkininkaudavo lokių ir ruonių medžioklėje. Veislė labiausiai išpopuliarėjo 1986 metais Aliaskoje. 2010 metais šiems šunims buvo oficialiai suteiktas Aliaskos valstijos pavadinimas.

Aliaskos malamutas: išvaizda

Aliaskos malumutas, priklausomai nuo lyties, gali būti 58-65 cm ūgio ties ketera, vidutinis šių šunų svoris – 38 kilogramai. Šios veislės šunys yra tvirto sudėjimo, raumeningi, jų krūtinė yra gili, nugara tiesi. Galva plati ir proporcinga šuns kūnui, snukis link nosies šiek tiek siaurėjantis. Leistinas tik žirkliškas sąkandis. Ausys yra vidutinio dydžio, lyginant su galva, gana mažos, nutolusios viena nuo kitos. Akys migdolo formos, rusvos (neleistina mėlyna akių spalva). Uodega riesta, pūkuota, jos forma primena plunksną.

Kailis storas, išorinis sluoksnis šiurkštus, pavilnė minkšta ir tanki. Ties pečiais, kaklu, nugara ir uodega kailis yra ilgesnis. Leistinos spalvos varijuoja nuo šviesiai pilkų iki juodų atspalvių. Apatinėje kūno dalyje paprastai dominuoja balta spalva, šios spalvos žymės taip pat gali būti pastebimos ant kaktos, apykaklės ir letenų. Nors kartais Aliaskos malamutai yra palaikomi Sibiro haskiais, tačiau haskiai yra smulkesni už malamutus, malamutų kailis yra ilgesnis ir tankesnis. Haskiai gali būti mėlynų arba rudų akių, o malamutai gali būti išimtinai tik rudų akių. Neauginantiems šios veislės šunų atskirti šias dvi veisles gali būti gana keblu, tačiau haskių ir malamutų mylėtojai sutiks, kad skirtumai yra akivaizdūs.

Aliaskos malamutas: charakteris

Aliaskos malamutai yra labai protingi ir pastabūs. Jiems reikalingas tvirto charakterio šeimininkas, nes pastebėję bent mažiausią šeimininko silpnybę, tuo būtinai pasinaudos. Aliaskos malamutai turi stiprų medžioklės instinktą, todėl nuosavą kiemą visada rekomenduojama aptverti gana aukšta tvora (bent 2,2 m aukščio). Tai užtikrins, kad augintinis, pamatęs ar užuodęs potencialų grobį, nepabėgs.

Aliaskos malamutai yra linkę gyventi gaujoje, todėl sunkiai pakelia vienatvę. Pripažįsta visus šeimos narius, puikiai sutaria su vaikais. Nors Aliaskos malamutas yra draugiškas šuo, tačiau gali dominuoti kitų šunų atžvilgiu. Su kitais gyvūnais sutarti bus sunkiau, nes katės, paukščiai ar graužikai dažniausiai vertinami ne kaip potencialūs bičiuliai, bet kaip grobis.

Svarbu kuo anksčiau socializuoti šunį, nes tai leis išvengti elgesio problemų ateityje. Šios veislės šunys yra imlūs dresūrai, tačiau kartais gali būti užsispyrę – ypatingai tada, kai šeimininkas nuolat kartoja vieną ir tą pačią komandą. Aliaskos malamutas loja retai, tačiau jam yra būdingas kitokių garsų skleidimas, kuris apibūdinamas kaip malamutiškas „kalbėjimas“. Jei išmokysite šunį komandos „tyla“, triukšmo galėsite išvengti.

Aliaskos malamutas: priežiūra

Aliaskos malamutai yra gana sveika šunų veislė, tačiau šlaunikaulio displazija yra gana dažnas šios veislės šunų negalavimas. Jei planuojate įsigyti Aliaskos malamutą, neskubėkite nuspręsti, kokį veislyną pasirinkti, pirmiausia pasidomėkite šuniukų tėvų ir anksčiau gimusių vadų sveikatos istorija. Dažnai šios veislės šunims pasireiškia cinko arba vario trūkumas, todėl reikalingi pašaro papildai.

Aliaskos malamutams yra reikalingas didelis fizinis krūvis, jie gerai jausis tik tada, jei galės bėgioti ar užsiimti kita aktyvia veikla. Nors Aliaskos malamutai kartais yra laikomi butuose, tačiau jiems kur kas labiau tinka gyventi didesnėje teritorijoje. Šie šunys yra jautrūs karščiams, tačiau sniegas ir ledas tikrai yra jų stichija. Aliaskos malamutai šaltesniu metu gali gyventi lauke.

Šios veislės šunų augintojai neretai ieško būdų, kaip kovoti su duobių rausimu kieme, tačiau tai yra senas veislės instinktas (kad prasimaitintų, Aliaskos malamutai rausdavo žemę ir gaudydavo graužikus). Nuobodžiaujantys malamutai gali iškrėsti nemažai šunybių – šių šunų augintojai juokauja, kad geriausiu atveju šuo sukels sąmyšį, blogiausiu – katastrofą. Būtini ilgi kasdieniai pasivaikščiojimai – nuosavos kiemo teritorijos Aliaskos malamutui tikrai neužteks. Taip pat svarbu įvertinti, ar įstengsite pakankamai išvarginti šunį, kad grįžęs namo jis palaimingai užmigtų.

Šie šunys šeriasi labai gausiai, todėl šukuoti reikėtų kuo dažniau.

Privalumai

• Lengvai pakelia šaltį;
• Geras sarginis šuo.

Trūkumai

• Būtinas didelis fizinis aktyvumas;
• Nedraugiškas su katėmis ir kitais smulkesniais gyvūnais.