| Veislė: | Volfšpicas |
| Kilmės šalis: | Nyderlandai |
| Paskirtis: | Namų, sarginis šuo |
| Spalvos: | Sidabrinė, pilka, juoda, juoda su sidabrine, pilka su juoda |
| Charakteris: | Judrus, žaismingas, sumanus, paklusnus |
| Ūgis: | 43-55 cm |
| Svoris: | 14-18 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 16-17 metų |
| Kiti pavadinimai: | Keshondas, Keeshond, Wolfspitz |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Volfšpicai yra vidutinio dydžio šunys, kuriems būdingas ypatingas judrumas bei sumanumas. Šie šunys tiesiog užkrečia savo pozityvumu, todėl neretai yra laikomi ligoninėse, kuriose dovanoja džiaugsmą kenčiantiems žmonėms. Volšpicas puikiai sutaria su bet kokio amžiaus žmonėmis, taip pat ir su vaikais. Šie šunys noriai bendrauja su kitais gyvūnais, dievina įvairią aktyvią veiklą. Nors volfšpicai dažniausiai auginami kaip kambariniai šunys, tačiau jie gali pasitarnauti tempdami roges ar atlikdami kitus darbus. Šios veislės šunų energija yra tiesiog neišsenkanti, todėl jie su mieli noru pagelbės savo šeimininkams.
Volfšpicas: veislės istorija
Vokietijoje špicai buvo populiarūs dar XVIII amžiuje: įvairiose šalies vietovėse buvo veisiami skirtingų tipų šunys. Volfšpicai, kurie iš kitų špicų tipų išsiskiria dydžiu ir puresniu kailiu, buvo aptinkami aplink Diuseldorfą, Acheną ir Krėfeldą. Dažniausiai šie šunys buvo naudojami vynuogynų apsaugai, nes buvo pastebėta, kad volfšpicams būdingas ypatingas sargumas. Įdomu tai, kad Vokietija ir Olandija niekaip nesutaria, kam priklauso ši šunų veislė – ta pati veislė Vokietijoje vadinama vokiečių volfšpicu, o Olandijoje – olandų keeshondu. Dar įdomiau, kad veislė turi ne tik du pavadinimus, bet taip pat ir du tipus. Nors šie šunų tipai turi tas pačias šaknis, tačiau yra veisiami pagal skirtingas nuostatas. Keeshondų veisimas yra labiau orientuotas į šunis-kompanionus, o Vokietijos volfšpicų – į apsaugą. Keeshondų eksterjeras yra puošnesnis, tačiau šie du tipai parodose dalyvauja tame pačiame ringe. Šiuo metu ši šunų veislė nėra labai populiari, Lietuvoje užregistruoti vos keli volfšpicai.
Taip pat skaitykite:
Volfšpicas: išvaizda
Volfšpicai yra didesni už nykštukinius ir mažuosius špicus – jų ūgis ties ketera siekia 43-55 cm (svoris gali svyruoti nuo 14 iki 18 kilogramų). Kūno sudėjimas yra proporcingas, kvadrato formos. Kojos vidutinio ilgio, dėl ilgo kailio vizualiai atrodo trumpesnės nei yra iš tiesų. Galva vidutinio dydžio, žiūrint iš viršaus, pleišto formos. Ausys nedidelės, gana arti viena kitos, trikampio formos. Akys vidutinio dydžio, ovalo formos, tamsios. Snukutis aštrus, panašus į lapės. Uodega smarkiai susukta, laikoma virš nugaros. Kailis dvigubas, gana ilgas ir tankus. Dengiamieji plaukai tiesūs, pavilnė minkšta ir puri. Leistinos spalvos – vilko arba pilka (kitų kailio spalvų pasitaiko labai retai). Aplink akis kailis yra tamsesnis, pavilnė gali būti kreminės arba šviesiai pilkos spalvos. Plaukų galiukai juodi, snukis ir ausys taip pat tamsesni nei kūną dengiantys plaukai.
Volfšpicas: charakteris
Nors su savo šeimos nariais volfšpicai visada yra draugiški, tačiau nepažįstami asmenys jiems nekelia pasitikėjimo. Kai kurie volfšpicai yra laikomi kaip sarginiai šunys, tačiau dažniau jie tiesiog palaiko kompaniją namuose. Volfšpicai labai prisiriša prie savo šeimos narių, negali pakęsti vienatvės, ir labai liūdi, jei dėl tam tikrų priežasčių pasikeičia šeimininkai. Nors šios veislės šunys kartais yra gana užsispyrę ir ne visada noriai pasiduoda dresūrai, tačiau atradus tinkamus motyvacijos būdus galima pasiekti tikrai puikių rezultatų. Volfšpicai yra labai aktyvūs, todėl verta pagalvoti, kur nukreipti jų energiją. Puikiu pasirinkimu gali būti tam tikras šunų sportas (pavyzdžiui, „Agility“). Taip pat šie šunys labai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus bei žaidimus, kurių praktiškai niekada neatsisako. Volfšpicas gali valandų valandas dūkti su vaikais, todėl toks augintinis puikiai tiks ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tinkamai išauklėtas ir socializuotas volfšpicas puikiai sutars su namuose auginamas gyvūnais.
Volfšpicas: priežiūra
Volfšpicai yra tvirta ir sveika šunų veislė – dauguma jos atstovų gyvena 16-17 metų. Būdami 12-14 metų amžiaus volfšpicai vis dar yra labai aktyvūs. Vis dėlto, labai svarbu pasirūpinti, kad vyresniam nei 7-8 metų šuniui būtų atliekami profilaktiniai tyrimai (rekomenduojama bent kartą į metus apsilankyti pas veterinarą). Šių šunų priežiūra nėra labai sudėtinga – pakanka periodiškai atlikti tam tikras procedūras bei parinkti tinkamą pašarą. Volšpicas paprastai nėra išrankus maistui, maistinės alergijos atvejų pasitaiko gana retai. Svarbu tai, kad duodamas pašaras būtų visavertis (jį rekomenduojama normuoti, nes tai padės išvengti nutukimo). Šių šunų aktyvumas pareikalaus šiek tiek jūsų laiko – rekomenduojama kasdien planuoti ilgus pasivaikščiojimus, pasirūpinti, kad augintinis turėtų pakankamai veiklos. Jei norite, kad šuo namuose būtų ramus, skirkite pakankamai dėmesio žaidimams lauke, taip pat lavinkite augintinio protinius sugebėjimus. Svarbu žinoti, kad volfšpicai sunkiai pakelia karštį, todėl vasaros metu pasivaikščiojimus planuokite ankstų rytą ir vėlyvą vakarą. Volfšpicai yra atsparesni šalčiams nei karščiams, šie šunys geriausiai jaučiasi gyvendami namuose.
Taip pat skaitykite:
Šios veislės šunų kailis pareikalaus nemažai priežiūros – volfšpicą patartina šukuoti kasdien. Kailio kirpti nereikėtų, o skusti gali būti net labai pavojinga. Dažnos maudynės šiems šunims tikrai nėra reikalingos – jei nedalyvaujate parodose, paprastai pakanka šunį išmaudyti du ar tris kartus per metus. Taip pat reikėtų reguliariai patrumpinti augintinio nagus ir periodiškai išvalyti dantis (nuo dantų akmenų susidarymo taip pat apsaugos ir specialūs šunims skirti kramtalai).
Privalumai
- Lengvai perneša šaltį;
- Geras sarginis šuo;
- Draugiškas su kitais gyvūnais.
Trūkumai
- Sunkiai perneša karštį;
- Sunkiai dresuojamas;
- Reikalauja kasdienės priežiūros (kailį reikia kasdien šukuoti).
