Vokiečių pinčeris (German Pinscher)

Vokiečių pinčeris – vidutinio dydžio šuo, pasižymintis neišsenkančia energija. Kadaise šios veislės augintiniai buvo nepakeičiami ūkininkų padėjėjai, kurie saugodavo turtą ir gaudydavo žiurkes.

Šiandien vokiečių pinčeriai yra nuostabūs kompanionai, kurie puikiai jaučiasi gyvendami bute. Šiems šunims būdingas ne vien tik gyvybingumas, bet taip pat ir sumanumas – vokiečių pinčeriai gali puikiai pasirodyti įvairiose šunų sporto varžybose (pavyzdžiui, „Agility“). Nors šių šunų dresūra reikalauja šiek tiek kantrybės, tačiau tikrai galima pasiekti puikių rezultatų.

Veislės istorija

Lygiaplaukiai pinčeriai pirmą kartą Vokietijos šunų kilmės knygoje paminėti 1880 metais. Įdomu tai, kad iki pat 1892 metų šnauceriai ir pinčeriai buvo laikomi viena veisle, todėl šiurkščiaplaukiai pinčeriai iki tol buvo vadinami šnauceriais (šie šunys taip pat buvo kergiami tarpusavyje). Prieš kiek daugiau nei šimtmetį vokiečių pinčeiai buvo universalūs ūkininkų šunys, kurie fermose gaudė žiurkes, saugojo teritoriją ir padėdavo ganyti gyvulius. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių pinčeriai išgarsėjo kaip puikūs namų kompanionai, pasižymintys ištikimybe ir sargumu.

Vis dėlto, 1950-1958 metais nebuvo įregistruotas nė vienas šios veislės atstovas, todėl Werner Jung ėmėsi veislės atgaivinimo. 1980 metais vokiečių pinčeriai pateko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur netrukus sulaukė veisėjų susidomėjimo. Praėjus penkeriems metams Amerikoje buvo įkurtas pirmasis šios veislės mylėtojų klubas, tačiau veislė buvo pripažinta kiek vėliau – 2000 metais.

Į Lietuvą pirmieji vokiečių pinčeriai atkeliavo vėlai – tik 2006 metais. Šiuo metu veislė nėra populiari ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Vokiečių pinčeris: išvaizda

Vokiečių pinčerio aukštis ties ketera siekia 41-48 cm, svoris paprastai svyruoja nuo 11 iki 16 kg (patelės žemesnės ir smulkesnės). Šių šunų sudėjimas yra gana raumeningas, galva galinga, ilgoka. Snukis ilgas, smailėjantis, buko pleišto formos. Nosis vidutinio dydžio, juodos spalvos. Lūpos juodos, prigludusios. Dantys tvirti, sąkandis žirkliškas. Akys vidutinio dydžio, ovalo formos, tamsių spalvų. Ausys Europos Sąjungos šalyse nėra kerpamos, vidutinio dydžio, išaugusios aukštai. Kaklas vidutinio ilgio, tvirtas, elegantiškas. Nugara trumpa ir raumeninga, juosmuo tvirtas, krūtinė plati, šonkauliai aiškiai išreikšti. Kojos ilgos, raumeningos, letenos apvalios, nedidelės. Uodega vidutinio ilgio, kardo arba pjautuvo formos. Oda prigludusi, kailis trumpas, blizgus, pakankamai storas. Populiariausios kailio spalvos – juoda su įrudžiu arba tamsiai ruda. Kailis taip pat gali būti gelsvai rudos, rausvos arba melsvos spalvos. Jei kailis yra dvispalvis, pageidautina, kas žymės būtų kuo aiškiau išreikštos.

Vokiečių pinčeris: charakteris

Vokiečių pinčeris puikiai sutaria su vaikais, tačiau ši veislė nėra rekomenduojama šeimos, auginančioms jaunesnius nei šešerių metų amžiaus vaikus. Svarbu tai, kad vaikai tinkamai elgtųsi su augintiniu, nes vokiečių pinčeris ilgai nepamiršta nuoskaudų.

Šios veislės šunys labai prisiriša prie savo šeimininkų, juos labai saugo, yra pasiryžę ginti nuo realių ir tariamų pavojų. Vokiečių pinčeriai yra labai sargūs, apie nepažįstamųjų atvykimą visada pranešantys lojimu. Jei tai jums nėra priimtina, atpratinkite nuo lojimo dar šuns vaikystėje.

Šiems šunims yra būtina savalaikė socializacija bei dresūros pagrindai. Kuo anksčiau pradėsite dresūrą, tuo geresnių rezultatų galėsite pasiekti. Vokiečių pinčeriai kartais yra gana užsispyrę, todėl svarbu ieškoti tinkamiausių motyvacijos metodų.

Šios veislės šunys noriai bendrauja su kitais gyvūnais, tačiau patinai gali dominuoti kitų patinų atžvilgiu. Vokiečių pinčeris tiesiog dievina žaidimus ir kitą aktyvią veiklą, todėl ši veislė labiausiai tinka tiems žmonėms, kuriems nėra svetimas aktyvus gyvenimo būdas. Šis augintinis nori kuo daugiau laiko praleisti su savo šeima, nesunkiai prisitaiko kelionių metu, gali įveikti gana ilgus atstumus. Jei tik turite galimybę, šunį visada pasiimkite kartu!

Vokiečių pinčeris: priežiūra

Vokiečių pinčeriai yra ilgaamžė šunų veislė, kurių gyvenimo trukmė siekia net 15-17 metų. Nors šios veislės atstovams yra būdinga stipri sveikata, tačiau kartais pasitaiko tam tikrų susirgimų: vokiečių pinčeriams būdinga klubo sąnario displazija, gali pasireikšti akių ligos ar Willebrando liga (paveldimas kraujo krešėjimo sutrikimas). Labai svarbu pakankamai dėmesio skirti tinkamo veislyno pasirinkimui, ir tai padės išvengti įvairių galimų sveikatos problemų. Atsakingi veisėjai visada pasirūpina reikalingais sveikatos tyrimais, todėl galite pasidomėti, kokie yra jų rezultatai.

Vokiečių pinčeriai nėra labai lepūs šunys, tačiau svarbu užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Šie augintiniai paprastai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu, kad pašaras būtų aukščiausios kokybės ir augintiniui tiktų. Duodamo maisto kiekį visuomet rekomenduojama normuoti, nes per didelis pašaro kiekis ir pernelyg mažas fizinis aktyvumas gali lemti antsvorio atsiradimą.

Didelio dėmesio pareikalaus vokiečių pinčerio fizinis aktyvumas, tačiau taip pat svarbu pasirūpinti ir pakankama protine veikla, kuri šunis išvargina ne mažiau nei ilgas lakstymas lauke.

Kailio priežiūra yra labai paprasta – pakanka porą kartų per savaitę pašukuoti. Vokiečių pinčerį maudyti reikėtų tik tada, kai tai būtina, taip pat patartina reguliariai apžiūrėti ausis, patrumpinti nagus ir išvalyti dantukus.