Ūdriniai skalikai yra gana ramūs, švelnaus charakterio šunys, kurių skaičius visame pasaulyje yra labai nedidelis. Šios veislės šunys labai mėgsta būti gamtoje, niekada neatsisako maudynių vandens telkiniuose. Tokio šuns šeimininkas turėtų būti pakankamai aktyvus, ir turintis pakankamai laisvo laiko, kurį galėtų leisti gamtoje su savo augintiniu.

Veislės istorija

Ūdriniai skalikai yra kilę iš Anglijos. Ūdros kadaise buvo laikomos kenkėjomis, kurios kelia pavojų žuvų populiacijai, todėl buvo nuspręsta sukurti tokią šunų veislę, kurios atstovai gebėtų ūdras medžioti. Ūdriniai skalikai yra gana senos veislės atstovai – seniausi įrašai apie šiuos šunis buvo atlikti XII amžiuje. Tuometiniai ūdriniai skalikai gerokai skyrėsi nuo veisiamų šiomis dienomis – ūdriniai skalikai, panašūs į dabartinius, pradėti veisti maždaug aštuonioliktajame amžiuje. 1978 metais, kuomet Anglijoje ūdrų medžioklė buvo uždrausta, ūdrinių skalikų populiarumas ėmė sparčiai mažėti, o šiandien ši šunų veislė yra laikoma nykstančia. 2016 metais Anglijoje buvo užregistruotas vos 41 ūdrinis skalikas.

Ūdrinis skalikas: išvaizda

Ūdrinis skalikas yra gana didelis šuo: patinų aukštis ties ketera siekia apie 68,5 cm, kalyčių – maždaug 61 cm. Patelės gali sverti nuo 29 iki 41 kg, o patinai – nuo 41 iki 50 kg. Ūdrinio skaliko viršutinė kūno linija lygi, nugara plati, pilvas šiek tiek įtraukas, krūtinė gili. Galva vidutinio dydžio, proporcinga kūnui, ją puošia ūsai ir nedidelė barzdelė. Ausys išaugusios akių kampučių lygyje, ilgos, kabančios. Išskirtinis veislės bruožas – užlenkti arba užriesti ausų kraštai (tai padeda apsisaugoti nuo ausų infekcijų). Akys giliai įsodintos, gana nedidelės, įprastai būna tamsios, tačiau spalva priklauso nuo kailio spalvos. Uodega išaugusi aukštai, niekada nebūna užriesta už nugaros. Kailis maždaug 5-8 cm ilgio, tankus, šiurkštus. Leistinos kailio spalvos: kviečių, smėlio, pilkšva, raudona, mėlyna.

Ūdrinis skalikas: charakteris

Ūdrinis skalikas yra draugiškas šuo, kuris sutaria ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais. Namuose šios veislės atstovai įprastai būna gana ramūs, tačiau lauke niekada neatsisako progos pasiausti. Su kitais šunimis ūdriniai skalikai dažniausiai sutaria, tačiau kates ar kitus smulkius gyvūnus gali laikyti savo grobiu. Ūdriniam skalikui kasdien yra reikalingi gana ilgai trunkantys pasivaikščiojimai, kurių metu augintinis galėtų pakankamai išsilakstyti. Svarbu nuo mažumės augintinį mokyti įvairių paklusnumo komandų, kurių svarbiausia – atsišaukti šunį pakvietus. Medžioklinis šuo, pamatęs ar užuodęs potencialų grobį, gali pasileisti bėgti, todėl būkite užtikrinti, kad pašauktas šuo tikrai sugrįš.

PatarimuPasaulis.lt