Toza (Tosa Inu)

Tosa (Tosa)

 

Veislė: Toza
Kilmės šalis: Japonija
Paskirtis: Namų šuo
Spalvos: Rusvi ir raudoni atspalviai, pilkšvai juoda
Charakteris Protingas, santūrus, draugiškas, narsus, bebaimis, gali būti agresyvus
Ūgis: 55-65 cm
Svoris: 35-90 kg
Ilgaamžiškumas: 9-11 metų
Kiti pavadinimai: Tosa Inu
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Toza – tai didelis, drąsus, emociškai stabilus ir lengvai dresuojamas šuo. Įdomu tai, kad ši šunų veislė yra bene vienintelė, galinti  legaliai dalyvauti šunų kautynėse. Japonai sukūrė tam tikrą šunų kautynių rūšį, kuri yra griežtai ribojama taisyklių ir lydima šventų ritualų. Šios šunų kovos niekada nesibaigia vieno iš kautynių dalyvių mirtimi, be to, šuo, kuris siekia lengvos pergalės, niekada nelaikomas nugalėtoju. Šios kautynės yra labai panašios į sumo imtynes, kurių metu stengiamasi priešininką paguldyti ant žemės ir prispausti. Laimi tas šuo, kuris dominuoja 3-5 minutes.

toza Tosa Inu suo

Veislės istorija  

Veislės pavadinimas yra kilęs nuo vietovės, kurioje šie šunys atsirado (Tosos žemė šiuo metu yra žinoma kaip Kočio prefektūra). Šis regionas kadaise garsėjo kaip vienas iš dviejų pagrindinių šunų kovų regionų (kita vietovė – Akitos prefektūra). Anksčiau akitos buvo kur kas stipresnės už tozas, tačiau vėliau pastarieji šunys pradėti kryžminti su europietiškomis veislėmis, ir tapo kur kas stipresni ir masyvesni. Dabartiniai tozų protėviai buvo išvesti Japonijoje prieš maždaug 900 metų. Tuo metu tai buvo apie 23 kilogramus sveriantys špiciniai šunys, turintys stačias ausis ir susuktas uodegas. Istoriniai dokumentai liudija, kad šie šunys buvo labai populiarūs tarp samurajų ir dažnai naudoti šunų kovoms. 1854 metais atsivėrė Japonijos sienos, ir į tekančios saulės šalį ėmė plūsti gausybė užsieniečių su stipriais koviniais šunimis. Žinoma, japonams tai paliko labai didelį įspūdį, todėl tozos pradėtos kryžminti su kitų veislių šunimis. Iš pradžių tozos buvo kryžminamos su buldogais, vėliau – su bladhaundais, mastifais, bulterjerais, pointeriais, dogais ir senbernarais. Antrojo pasaulinio karo metais veislei grėsė išnykimas, tačiau tik kai kurių veisėjų dėka tozas pavyko išsaugoti. Šiuo metu tozos yra labai reta veislė ir Japonijoje, ir už jos ribų. Japonų veisėjai retai parduoda šunis išsivežti į užsienio šalis, tačiau šiandien tozos yra veisiamos ir už Japonijos ribų – šiuo metu egzistuoja ir europinės, Amerikos ir Korėjos tozų veisimo linijos.

toza Tosa Inu

Toza: išvaizda 

Toza yra stambus, masyvaus sudėjimo šuo. Šiuo metu yra skiriami trys šios veislės šunų tipai: lengvi (iki 50 kg), vidutiniai (50-70 kg) ir sunkūs, kurie gali sverti 70-90 ir daugiau kilogramų. Minimalus šių šunų svoris gali būti 35 kg, patelės turėtų būti ne žemesnės nei 55 cm, o patinai – ne žemesni nei 60 cm. Šios veislės šunims būdinga stambi galva ir plati kaukolė, kalių galva yra šiek tiek smulkesnė nei patinų, atrodo elegantiškiau. Snukis tokios pat spalvos kaip ir kūnas, gali būti su juoda kauke (tai laikoma privalumu). Nasrai labai stiprūs ir galingi, sąkandis žirkliškas. Akys nedidelės, tamsios, žvilgsnis paprastai būna ramus, santūrus. Ausys vidutinio dydžio, V formos, kabančios. Kaklas gana storas, su nukarusiu pagurkliu. Nugara lygi, pilvas įtraukas, krūtinė plati ir raumeninga. Priekinės kojos vidutinio ilgio, galingos, su gerai išreikštais sąnariais. Kailis trumpas, tankus. Japonų šunų veisėjų klubas (JKC) ir Tarptautinė kinologų federacija (FCI) reikalauja, kad šios veislės šunys būtų rausvos spalvos, tačiau Kočio miesto veisėjai pripažįsta ir įvairių spalvų vienspalvį ar margą kailį.

toza Tosa Inu

Toza: charakteris 

Toza yra gana santūrus ir draugiškas šuo, tačiau jam, kaip ir daugumai molosinių šunų, būdinga ginti savo teritoriją. Šios veislės šunys sutaria su visais šeimos narais, tačiau su kitais gyvūnais sutaria ne visada. Bet jei kiti augintiniai namuose atsirado anksčiau nei toza, tikėtina, kad šuo puikiai su jais sugyvens. Šios veislės šunys yra labai sportiški ir mėgstantys aktyvią veiklą – ilgus pasivaikščiojimus, bėgimą, ir t.t. Žinoma, dėl masyvaus kūno sudėjimo šunų vikrumo sportas ar frisbio lėkštės gaudymas šiam šuniui nėra pati tinkamiausia veikla, tačiau tikrai rasite tokių užsiėmimų, kurie padėtų šiam šuniui išsikrauti ir fiziškai, ir emociškai. Toza labai greitai perpranta, ko iš jo tikisi šeimininkas, tačiau dar ankstyvame šuns amžiuje vertėtų pasirūpinti socializacija bei dresūros pagrindais. Tai yra gana universalūs šunys, kurie gali tapti patikimais aklųjų vedliais, sarginiais šunimis ar avių ganytojais. Atminkite, kad individualus Tozos charakteris priklausys nuo šuns auklėjimo.

toza Tosa Inu suo

Toza: priežiūra

Vidutinė tozų gyvenimo trukmė siekia 10 metų. Šiai veislei būdinga klubo ir alkūnės sąnario displazija, inkstų nepakankamumas, taip pat įvairūs odos susirgimai. Renkantis veislyną visada svarbu pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais bei jų rezultatais, nes tai padės išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Pasirūpinkite, kad augintinio mityba būtų visavertė, duodamo pašaro kiekį normuokite. Po valgio ribokite šuns fizinį aktyvumą, nes tai padės išvengti galimo skrandžio apsisukimo.

Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – pakanka pašukuoti kartą ar du kartus per savaitę. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina, geriausia rinktis kuo švelnesnį šunims skirtą šampūną.

toza Tosa Inu suo

Privalumai

  • Geras kovotojas;
  • Geras sarginis šuo.

Trūkumai

  • Gali būti agresyvus. Nuo mažens būtina pratinti prie žmonių ir naminių gyvūnų;
  • Reikia didelio fizinio aktyvumo;
  • Nepatartina laikyti turint vaikų.

Rekomenduojami video

Draudžiama PatarimuPasaulis.lt skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur be raštiško sutikimo, o jeigu sutikimas gautas, būtina nurodyti PatarimuPasaulis.lt šaltinį su aktyvia nuoroda į jį.