Didysis taksas – gana nedidelis energingas šuo, pasižymintis prieraišumu ir draugiškumu. Nors šios veislės šunys kartais yra rekomenduojami nepatyrusiems šunų augintojams, tačiau svarbu žinoti, kad toks šuo yra gana aktyvus: nuolat tenka galvoti, kur nukreipti jo neišsenkančią energiją. Didysis taksas paprastai puikiai sutaria su vaikais, nesipeša su kitais šunimis, gali sutarti su katėmis ar kitais augintiniais. Tai yra nuostabūs bičiuliai, su kuriais niekada nebūna nuobodu. Didysis taksas mėgsta būti dėmesio centre ir puikiai žino, kaip tą pasiekti. Šios veislės šunys labai retai būna drovūs.

Veislės istorija

Didysis taksas vokiškai vadinamas „Dachshund“, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų „barsukų šuo“. Senoji veislės paskirtis – barsukų baidymas, šiandien didieji taksai naudojami ne tik barsukų, bet ir lapių medžioklėje. Nors daugelyje šalių taksai dabar yra tiesiog šeimos šunys, tačiau Vokietijoje didieji taksai vis dar neretai talkininkauja medžioklėje. Visi taksai, taip pat ir didieji, yra kilę iš skalikų, tačiau dėl naudojimo urvinių žvėrių medžioklėje buvo priskirti terjerams. Šiandien skiriami trys taksų dydžiai, kurių visi gali būti trumpakailiai, ilgakailiai arba šiurkščiakailiai. Pirmieji atsirado trumpakailiai taksai – šunys, kurie labai panašūs į trumpakailius taksus, vaizduojami Senovės Egipto skulptūrose. Ilgaplaukiai taksai buvo išveisti kryžminant trumpakailius taksus su trumpakojais spanieliais, vėliau buvo mažinamos šio mišrūno proporcijos. Šiurkščiaplaukiai taksai buvo išveisti kryžminant trumpakailius taksus ir šiurkščiaplaukius pinčerius. Iki 1888 metų buvo žinomi tik trumpakailiai taksai, vėliau buvo išvesti ir kitų kailio tipų veislės atstovai.

Didysis taksas: išvaizda

Didysis taksas yra didžiausias šios veislės šunų atstovas. Šios veislės šunų ūgis ties ketera siekia 20-27 cm, svoris – nuo 6 iki 12 kg. Patelės paprastai yra smulkesnės už patinus, tačiau ir kalių, ir patinų krūtinės apimtis turi būti didesnė nei 35 cm. Didžiajam taksui būdinga pailga, link nosies siaurėjanti galva. Kaklas raumeningas, šiek tiek lenktas, gracingai pereinantis į pečių liniją. Nugara tiesi, ties strėnomis šiek tiek lenkta. Krūtinė nėra gili, juosmuo šiek tiek išgaubtas. Priekinės kojos trumpos, šiek tiek ilgesnės už galines, labai tvirtos. Pėdos plačios, žingsniuojant visa pėda remiasi į žemę. Ausys vidutinio ilgio, suapvalintais galais. Akys migdolo formos, rudos spalvos. Lūpos prigludusios, slepiančios tvirtus dantis. Didžiojo takso kailis gali būti trijų tipų – trumpas, ilgas arba šiurkštus. Trumpo kailio taksų kailis glotnus ir blizgus, šiurkštaus kailio – trumpas, šiurkščios tekstūros, tankus, ilgo kailio – glotnus, neretai šiek tiek banguotas. Galimos įvairios didžiojo takso kailio spalvos: rausvai ruda, rusvai gelsva, juoda arba ruda su rudomis arba geltonomis žymėmis, marmurinė.

Didysis taksas: charakteris

Didysis taksas yra draugiškas šuo, tačiau prireikus gali ginti savo šeimininką. Baimės jausmas šios veislės šunims tikrai nėra būdingas – takso tikrai neišgąsdins už jį kelis kartus didesnis šuo ar kitas gyvūnas. Didiesiems taksams būdinga ištvermė – nesvarbu, koks būtų oras, ir koks šuo būtų pavargęs, jis mielai eis paskui šeimininką. Taksams yra būdinga aštri uoslė, iki šių dienų šios veislės šunys dažnai dalyvauja medžioklės bandymuose. Jei medžioklė nėra mėgstamiausias šeimininko užsiėmimas, tokiu atveju visada yra paranku parūpinti šuniui paieškos žaidimų – tai gali būti specialios šunims skirtos „mįslės“ ir pan. Didysis taksas yra gana lengvai dresuojamas šuo, tačiau dresūra reikėtų užsiimti dar nuo mažumės. Taip pat reikalinga socializacija, kuri gali padėti išvengti baimių ir netinkamo elgesio ateityje. Kartais šios veislės šunys yra šiek tiek užsispyrę, tačiau tinkamai šunį motyvuojant šią problemą tikrai galima išspręsti.

Didysis taksas: priežiūra

Didysis taksas yra stiprios sveikatos šuo, tačiau galima paminėti ir vieną gana dažnai pasitaikančią ligą, tai – tarpslankstelinio disko išvarža. Negrynaveisliai taksai taip pat gali sirgti katarakta ar kelio girnelės liuksacija, tačiau pasirinkus patikimą taksų veislyną, šių ligų galima išvengti. Didieji taksai nėra išrankūs maistui, išskyrus tuos atvejus, jei šuo dar vaikystėje buvo išlepintas. Paprastai didysis taksas apetitu nesiskundžia, ir dėl šios priežasties gresia šuns nutukimas. Kad taip nenutiktų, svarbu normuoti duodamo maisto kiekį. Net ir tada, jei taksas ėda sausą maistą ir kartais gauna specialių kramtalų, skirtų naikinti dantų apnašas, rekomenduojama periodiškai valyti dantis (tam geriausia rinktis specialią dantų pastą, skirtą šunims). Paprastai taksui pakanka 20-40 minučių trunkančių pasivaikščiojimų lauke, tačiau didieji taksai yra gana aktyvūs šunys, kuriems taip pat reikės ir žaidimų bei kitos aktyvios veiklos.

Ilgaplaukių taksų priežiūra reikalauja daugiau dėmesio nei trumpaplaukių – ilgą augintinio kailį rekomenduojama šukuoti kiekvieną dieną. Tam geriausia rinktis specialias šukas-pirštinę. Jei kailis bus šukuojamas pernelyg retai, gali susidaryti sąvėlų. Taip pat rekomenduojama patrumpinti ilgakailių taksų plaukus iš vidinės ausies dalies – tai padės išvengti susikaupusių nešvarumų, kurie gali sukelti uždegimą. Trumpakailius ir šiurkščiakailius taksus paprastai pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę.