Tailando ridžbekas (arba Tajų ridžbekas), yra labai orus, protingas ir savimi pasitikintis šuo. Šios veislės šunys išsiskiria tuo, kad jie yra labai švarūs ir neturintys įprasto šuns kvapo. Nors Tailando ridžbekai yra linkę ginti savo teritoriją, tačiau tai yra labai tylūs šunys, urzgiantys ir lojantys tik labai ypatingais atvejais. Tajų ridžbekai yra labai draugiški savo šeimos nariams, tačiau nepažįstamaisiais nėra linkę pasitikėti. Tailando ridžbekui yra reikalinga ankstyva socializacija, kad būtų galima išvengti problemų ateityje. Šios veislės šunys yra gana užsispyrę, tačiau anksti pradėta dresūra ir tinkamas šeimininko nusiteikimas gali paneigti faktą, kad Tailando ridžbekai yra sunkiai dresuojami.

Veislės istorija

Manoma, kad Tajų ridžbekas yra kilęs iš rytinės Tailando dalies, kur veislė formavosi natūraliai. Kaip ir Australijos dingas, taip ir Tailando ridžbekas yra laukinė šunų veislė. Kinologai sutinka, kad tai yra labai sena veislė: panašios išvaizdos šunys vaizduojami maždaug 3000-4000 metų senumo piešiniuose. Senovėje Tailando ridžbekai padėdavo medžiojant tapyrus, elnius, triušius ir paukščius. Pirmą kartą šunų parodose Tailando Ridžbekai pasirodė gana vėlai – 1960 metais. Tuo laikotarpiu šios veislės šunys talkininkavo medžioklėje arba saugodavo namus. 1967-1982 metais tik keli Tajų ridžbekai dalyvavo parodose ir buvo veisiami, ir tik po kurio laiko veislė tapo populiaresnė. Devintojo dešimtmečio pradžioje veisėjai ėmė keliauti po atokius Tailando regionus, ieškodami laukinių šios veislės atstovų. Tai nebuvo labai sudėtinga, nes kitų veislių šunys Tailande paprasčiausiai dar nebuvo paplitę.

Tailando ridžbekas: išvaizda

Tajų ridžbekas yra vidutinio dydžio šuo, kurio kūno sudėjimas yra labai atletiškas. Šios veislės šunų kailis yra tiesus, trumpas ir labai švelnus. Ties nugara susiformavęs stuburui simetriškas ridžas (plaukai auga priešinga kryptimi), kurio dydis ir forma gali labai skirtis. Tajų ridžbekai gali būti kelių spalvų – juodi, mėlyni arba kreminiai. Patinų aukštis paprastai siekia 56-61 cm, patelės yra kiek žemesnės – 51-56 cm.  Tailando ridžbekai yra raumeningi ir tvirtai sudėti šunys, pasižymintys greičiu ir šoklumu, toks jų sudėjimas leidžia užsiimti įvairia aktyvia veikla. Kūno ilgis yra didesnis nei aukštis ties ketera. Ideali ūgio ties ketera ir kūno ilgio proporcija – 10:11. Tailando ridžbeko akys yra migdolo formos, vidutinio dydžio, tamsios (įprastai – tamsiai rudos), mėlynos spalvos Tailando ridžbekai gali turėti gintarinės spalvos akis. Ausys yra vidutinio ilgio, stačios. Šuniukai gimsta nulėpusiomis ausimis, bet po kelių gyvenimo mėnesių jos atsistoja. 

Tailando ridžbekas: charakteris

Tailando ridžbekas pasižymi savarankiškumu, jie nėra įkyrūs, kartais elgiasi tarsi katės. Šios veislės šunys gali būti auginami ir nuosavame name, ir bute – jei lauke jie gaus pakankamą fizinį krūvį, namai jiems bus tik poilsio vieta. Tajų ridžbekas yra labai prisirišęs prie savo šeimininko, mielai mokosi naujų komandų, tam yra imlūs. Šios veislės šunys pasižymi puikia atmintimi, todėl  juos dresuoti yra vienas malonumas. Vis dėlto, šeimininkas turi būti išradingas – jei nuolatos bus kartojamos tos pačios komandos, šuniui dresūra taps nuobodi,  jis gali atsisakyti vykdyti komandas. Prireikia šiek tiek laiko, kol Tajų ridžbekas susibendrauja su nepažįstamaisiais, nes jie šios veislės šunims atrodo pernelyg įtartini. Tailando ridžbekas namuose puikiai sutars su kitais šunimis ir katėmis, tačiau lauke tikrai nepraleis progos pavaikyti kates ar medžioti smulkius gyvūnus. Šios veislės šuo gali puikiai sutarti su vaikais, tačiau būtina savalaikė socializacija.

Rodezijos ridžbekas…

Tailando ridžbekas: priežiūra

Šios veislės šunų priežiūra nėra sudėtinga. Tajų ridžbeko kailis yra labai trumpas, todėl  mūsų šalies oro sąlygomis gali gyventi tik namuose. Šaltuoju metų laiku šios veislės šunys turi būti rengiami. Ant tokio trumpo kailio labai paprasta pastebėti parazitus, tačiau jų oda yra labai jautri uodų įkandimams, nuo kurių kailis neapsaugo. Kailio šukavimui labiausiai tinka guminė pirštinė, kuri padeda pašalinti negyvus plaukus. Tajų ridžbekas šeriasi negausiai, neturi specifinio šuns kvapo, todėl jo nereikia dažnai maudyti (paprastai pakanka tai padaryti 3-4 kartus per metus). Po pasivaikščiojimų tereikia nuvalyti letenas, tad švaros poreikiai yra visai nedideli. Būsimi Tailando ridžbeko savininkai turėtų įvertinti, ar bus pakankamai laiko vedžioti ir dresuoti šunį – tam per dieną reikėtų skirti bent dvi valandas. Mažiems šuniukams yra būtina socializacija, nes tai gali padėti išvengti įvairių problemų ateityje. Kuo daugiau žmonių ir kitų gyvūnų Tajų ridžbekas pažins vaikystėje, tuo geriau jis su jais sutars suaugęs. Pradėti dresūrą geriausia dar šuns vaikystėje – trijų mėnesių šuniukas jau gali mokytis pagrindinių komandų. Svarbu tai, kad dresūra būtų pozityvi ir nuosekli. Nors Tailando ridžbekai yra kiek užsispyrę, tačiau šeimininko ryžtas ir profesionalaus dresuotojo patarimai tikrai padės pasiekti puikių rezultatų. Tai yra aktyvūs šunys, todėl galima užsiimti įvairiu šunų sportu.

Tailando ridžbekas gali būti tikrai puikiu šeimos bičiuliu, kuris tinkamai prižiūrimas išgyvens maždaug 12-13 metų.

Privalumai

• Nereikalauja daug priežiūros;
• Neturi specifinio šuns kvapo;
• Mažai loja;

Trūkumai

• Sunkiai perneša šaltį.

PatarimuPasaulis.lt