Šiperkas – tai nedidelis aviganis, kurio sudėjimas yra labai tvirtas. Iš pažiūros šios veislės šunys atrodo linksmi ir nerūpestingi, tačiau iš tiesų šie šuneliai pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis. Šiperkai yra labai budrūs, nepasitikintys nepažįstamaisiais, tačiau su savais visada puikiai sutaria, labai prisiriša prie savo šeimininkų. Tai yra labai smalsūs šunys, kuriems visada yra įdomu, kas vyksta aplink, šiperkai mielai užsiima įvairia veikla. Labai švelnūs su vaikais, noriai bendrauja su šunimis ir kitais gyvūnais. Šios veislės šunys nėra labai tylūs augintiniai – jų balsas yra gana skardus, o paloti šie šunys tikrai mėgsta. Jei šiperkas yra tinkamai auklėjamas, jis taps nuostabiu šeimos bičiuliu.

Veislės istorija

Iki šių dienų šiperkų kilmė nėra aiški, tačiau žinoma, kad Belgijoje ši šunų veislė gyvuoja jau daugybę amžių. Šiperkų kūno sandara yra artima špicams ir jų giminaičiams, todėl galima daryti prielaidą, kad šiperkai yra kilę iš šių šunų. Tikėtina, kad šiperkų protėviais galėjo būti Pomeranijos arba vokiečių špicai. 1882 metais šiperkai buvo pirmą kartą pristatyti parodoje (Spa mieste). Labiausiai veislę išpopuliarino Belgijos karalienė Marija-Henrieta, kurią šios veislės šunys labai sužavėjo. 1887 metais šiperkai buvo pristatyti į JAV ir Jungtinę Karalystę. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas 1888-aisiais, tais pačiais metais buvo įsteigtas ir pirmasis šios veislės mylėtojų klubas.

Šiperkas: išvaizda

Šiperkai yra nedideli šunys, kurių aukštis ties ketera siekia 22-23 cm, o svoris gali varijuoti nuo 3 iki 8 kilogramų (patelės paprastai yra smulkesnės ir žemesnės už patinus). Šiperkai šiek tiek primena nedidelius lapiukus, kurių galva yra nedidelė, o snukutis smailus. Šių šunų akys nedidelės, ovalo formos, tamsiai rudos spalvos. Ausys yra išaugusios aukštai, trikampio formos, gana nedidelės, laikomos pakeltos. Nosis nedidelė, juodos spalvos. Lūpos prigludusios, dantys nedideli (bet labai aštrūs!) Sąkandis žirkliškas. Šiperko kaklas šiek tiek išlenktas, vidutinio ilgio, apaugęs tankiu kailiu (dėl šios „apykaklės“ kaklas atrodo storesnis nei yra iš tiesų). Nugara masyvi, vidutinio ilgio, krūtinė gana plati ir gili. Juosmuo trumpas, raumeningas. Priekinės kojos tvirtos ir tiesios, išaugusios iškart po krūtine. Užpakalinės kojos taip pat tvirtos, raumeningos. Letenėlės nedidelės, apvalios, nagai juodos spalvos, nedideli, bet tvirti. Snukučio srityje kailis yra gana trumpas, kitose kūno vietose – vidutinio ilgio. Leistina tik juoda kailio spalva, pavilnė gali būti kiek šviesesnė.