Šiperkas (Schipperke)
| Veislė: | Šiperkas |
| Kilmės šalis: | Belgija |
| Paskirtis: | Namų šuo |
| Spalvos: | Juoda |
| Charakteris | Energingas, judrus, nepriklausomas, smalsus, pasitikintis savimi, bebaimis, ištikimas |
| Ūgis: | 22-33 cm |
| Svoris: | 3-8 kg |
| Ilgaamžiškumas: | 11-13 metų |
| Kiti pavadinimai: | Škiperis, Schipperke |
| Hipoalerginis: | Ne |
| Vados dydis: |
Šiperkas – tai nedidelis aviganis, kurio sudėjimas yra labai tvirtas. Iš pažiūros šios veislės šunys atrodo linksmi ir nerūpestingi, tačiau iš tiesų šie šuneliai pasižymi puikiomis darbinėmis savybėmis. Šiperkai yra labai budrūs, nepasitikintys nepažįstamaisiais, tačiau su savais visada puikiai sutaria, labai prisiriša prie savo šeimininkų. Tai yra labai smalsūs šunys, kuriems visada yra įdomu, kas vyksta aplink, šiperkai mielai užsiima įvairia veikla. Labai švelnūs su vaikais, noriai bendrauja su šunimis ir kitais gyvūnais. Šios veislės šunys nėra labai tylūs augintiniai – jų balsas yra gana skardus, o paloti šie šunys tikrai mėgsta. Jei šiperkas yra tinkamai auklėjamas, jis taps nuostabiu šeimos bičiuliu.
Veislės istorija
Iki šių dienų šiperkų kilmė nėra aiški, tačiau žinoma, kad Belgijoje ši šunų veislė gyvuoja jau daugybę amžių. Šiperkų kūno sandara yra artima špicams ir jų giminaičiams, todėl galima daryti prielaidą, kad šiperkai yra kilę iš šių šunų. Tikėtina, kad šiperkų protėviais galėjo būti Pomeranijos arba vokiečių špicai. 1882 metais šiperkai buvo pirmą kartą pristatyti parodoje (Spa mieste). Labiausiai veislę išpopuliarino Belgijos karalienė Marija-Henrieta, kurią šios veislės šunys labai sužavėjo. 1887 metais šiperkai buvo pristatyti į JAV ir Jungtinę Karalystę. Pirmasis veislės standartas buvo aprašytas 1888-aisiais, tais pačiais metais buvo įsteigtas ir pirmasis šios veislės mylėtojų klubas.
Šiperkas: išvaizda
Šiperkai yra nedideli šunys, kurių aukštis ties ketera siekia 22-23 cm, o svoris gali varijuoti nuo 3 iki 8 kilogramų (patelės paprastai yra smulkesnės ir žemesnės už patinus). Šiperkai šiek tiek primena nedidelius lapiukus, kurių galva yra nedidelė, o snukutis smailus. Šių šunų akys nedidelės, ovalo formos, tamsiai rudos spalvos. Ausys yra išaugusios aukštai, trikampio formos, gana nedidelės, laikomos pakeltos. Nosis nedidelė, juodos spalvos. Lūpos prigludusios, dantys nedideli (bet labai aštrūs!) Sąkandis žirkliškas. Šiperko kaklas šiek tiek išlenktas, vidutinio ilgio, apaugęs tankiu kailiu (dėl šios „apykaklės“ kaklas atrodo storesnis nei yra iš tiesų). Nugara masyvi, vidutinio ilgio, krūtinė gana plati ir gili. Juosmuo trumpas, raumeningas. Priekinės kojos tvirtos ir tiesios, išaugusios iškart po krūtine. Užpakalinės kojos taip pat tvirtos, raumeningos. Letenėlės nedidelės, apvalios, nagai juodos spalvos, nedideli, bet tvirti. Snukučio srityje kailis yra gana trumpas, kitose kūno vietose – vidutinio ilgio. Leistina tik juoda kailio spalva, pavilnė gali būti kiek šviesesnė.
Šiperkas: charakteris
Šiperkas – tikras energijos užtaisas! Nors tai yra nedideli šunys, tačiau labai drąsūs ir savimi pasitikintys. Kadaise šios veislės šunys buvo naudojami žiurkių naikinimui, o šiandien tai yra puikūs šeimos draugai, kurie yra labai žaismingi, sumanūs ir, žinoma, ištikimi. Šiperkai yra labai lengvai dresuojami, greitai perpranta, ko iš jų tikisi šeimininkas, noriai atlieka įvairias pavestas užduotis. Jei šiperkas nuo mažumės yra socializuojamas ir tinkamai dresuojamas, bus tikrai paklusnus ir gerai išauklėtas šuo. Šios veislės šunys yra pasiryžę saugoti savo šeimininką ir jam priklausantį turtą – jei ne šiperko dydis, šie šunys būtų iš tiesų puikūs sargai! Šiperkai gali būti auginami šeimose, kuriose yra mažų vaikų, nes su jais elgiasi labai draugiškai ir net globėjiškai. Jei namuose yra kitų augintinių, galite būti užtikrinti, kad šiperkas puikiai su jais sutars – atsargumo prireiks tik tada, jei auginate smulkius graužikus.
Šiperkas: priežiūra
Šiperkai yra gana stiprios sveikatos šunys, tačiau norintys įsigyti tokį augintinį turėtų atsakingai rinktis veislyną. Svarbu pasidomėti šuniuko tėvų sveikatos istorija bei atliktais tyrimais. Šiuo metu mūsų šalyje suskaičiuojami keli šiperkų veislynai, todėl pasidomėkite kiekvienu jų. Žinoma, nebūtina apsiriboti vien tik Lietuva – taip pat galima rinktis ir kitų šalių veisėjus. Šios veislės šunys nėra labai išrankūs maistui, alergija pasireiškia retai, tačiau visada svarbu pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė. Jei augintinis bus šeriamas kokybišku maistu (sausu pašaru ar žalia mėsa, t.y., RAW mitybos principu), tai galės užtikrinti puikią augintinio savijautą bei ilgaamžiškumą. Maistą rekomenduojama normuoti – jei augintinio fizinis aktyvumas bus pernelyg mažas, jis gali imti tukti. Šiperkai yra labai energingi šunys, todėl svarbu pagalvoti, kur jų energiją nukreipti. Šios veislės šunis gali sudominti tam tikras šunų sportas, pavyzdžiui, sportinis paklusnumas arba vikrumo sportas. Šiperkai yra labai judrūs, sumanūs ir energingi, todėl su šios veislės šunimi tikrai pasieksite puikių rezultatų. Svarbu pasirūpinti, kad šuo pakankamai išsikrautų ir fiziškai, ir protiškai – tokiu atveju šiperkas namuose bus pakankamai ramus. Šios veislės šunų kailis yra gana tankus ir minkštas, tačiau jo priežiūrai reikės skirti šiek tiek laiko. Paprastai pakanka kailį pašukuoti kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu (šiperkams būdingas sezoninis šėrimasis) – kasdien. Nagus reikėtų pakirpti maždaug kartą per mėnesį, o maudyti - pagal poreikį, paprastai pakanka kelių kartų per metus.
Privalumai
- Lengvai dresuojamas;
- Geras sarginis šuo;
- Lengvai prisitaiko prie šalto klimato.
Trūkumai
- Nedraugiškas su kitais šunimis, peštukas.
PatarimuPasaulis.lt
