Stafordšyro bulterjeras – vidutinio dydžio šuo, pasižymintis stipria sveikata ir ilgaamžiškumu. Šios veislės atstovai yra puikūs šeimos augintiniai, kurie noriai bendrauja su vaikais ir kitais šeimos nariais. Stafordšyro bulterjerai gali būti auginami ir nuosavuose namuose, ir butuose – šiems  šunims nereikia labai daug vietos, svarbiausia yra tai, kad jie galėtų pakankamai išsilakstyti lauke.

Veislės istorija

Staforšyro bulterjeras – tai šunų veislė, kilusi iš Anglijos. Tai nėra labai sena šunų veislė – pirmieji atstovai buvo išvesti prieš maždaug 200 metų. Šios veislės šunys kilo iš buldogų ir įvairių veislių terjerų. Pirminė šių šunų paskirtis buvo bulių ujimas, o vėliau šios veislės atstovams tekdavo dalyvauti šunų kovose, kurios XIX amžiaus pradžioje buvo labai populiarios. Tuo metu šie šunys buvo vadinami buldogais-terjerais. Vėliau, kai šunų kovos buvo uždraustos, Staforšyro bulterjerai tapo ne tokie populiarūs, tačiau po kurio laiko susidomėjimas šia veisle ir vėl išaugo, nes buvo išgrynintos šuns – kompaniono savybės. Didžiosios Britanijos kinologų klubas veislę pripažino 1935 metų gegužės 25 dieną, o praėjus mėnesiui įkurtas ir šios šunų veislės mylėtojų klubas. Jungtinių Amerikos Valstijų kinologų klubas veislę pripažino vėliau – tik 1975 metais. Nors Lietuvoje Stafordšyro bulterjerai yra įtraukti į pavojingų šunų veislių sąrašą, tačiau šunų mylėtojai siekia, kad šis sąrašas būtų panaikintas – juk dabartiniai „kovinių“ veislių šunys yra gerokai nutolę nuo savo pirmtakų, jau ilgą laiką nedalyvauja šunų kautynėse, o veisėjai jau daugiau nei šimtmetį grynina šunų-kompanionų savybes.

Stafordšyro bulterjeras: išvaizda

Stafordšyro bulterjero ūgis siekia  36-42 cm, svoris gali svyruoti nuo 11 iki 18 kilogramų. Šios veislės šunų sudėjimas tvirtas ir raumeningas, kaklas gana trumpas, krūtinė plati, šonkauliai aiškiai atsikišę. Priekinės kojos toli viena nuo kitos, stambių kaulų, apatinė dalis šiek tiek išlenkta į išorę. Užpakalinės kojos raumeningos, kulkšnys nuleistos žemai, sąnariai lankstūs. Letenos stiprios, vidutinio dydžio. Galva trumpa, kaukolė plati, skruostikaulių raumenys labai gerai išvystyti. Snukis trumpas, nosies galiukas juodas. Lūpos suspaustos, standžios, sąkandis žirkliškas. Akys apvalios, vidutinio dydžio, pageidautina – tamsių spalvų. Ausys laikomos pakeltos, pusiau stačios, gana nedidelės, galiukai pakreipti į priešingas puses. Uodega vidutinio ilgio, ties pagrindu storą, į galą siaurėjanti, laikoma nuleista. Kailis lygus, trumpas, standus. Leistinos kailio spalvos: raudona, gelsvai ruda, balta, juoda, mėlyna arba bet kuri iš šių spalvų su balta. Nepageidaujamas kepenų atspalvis.