Amerikiečių Stafordšyro terjeras – draugiškas šuo, kuris lengvai prisitaiko prie šeimininko poreikių. Tai yra raumeningas šuo, kurio išvaizda kartais kelia prieštaringus jausmus. Vis dėlto, „stafukų“ mylėtojai vienareikšmiškai sutinka, kad amerikiečių Stafordšyro terjeras yra labai gero charakterio šuo. Žinoma, kaip ir kitiems šunims, jiems yra reikalinga savalaikė socializacija ir dresūra. Tinkamai išauklėtas amerikiečių Stafordšyro terjeras niekada nerodys agresijos nei saviems, nei nepažįstamiems žmonėms. Šios veislės šunys pasižymi ypatinga tolerancija žmogui – net ir tais laikais, kada buvo leistinos šunų kautynės, amerikiečių Stafordšyro terjeras negalėjo rodyti agresijos žmonėms.

Veislės istorija

XII amžiuje įvairiose Europos šalyse, buvo labai populiarios šunų kautynės su stambiais gyvūnais – buliais ar meškomis. Anglijoje šunų kautynės netgi buvo laikomos nacionaline sporto šaka. Nors 1835 metais šios kautynės buvo uždraustos, tačiau šio „sporto“ entuziastams tai buvo nė motais – kautynės ir toliau buvo organizuojamos. Didžiausią pelną galėjo atnešti tokie šunys, kurie būtų pritaikyti kautynėms, todėl buvo kryžminami įvairių veislių šunys. Stafordšyro grafystėje buvo kryžminami anglų buldogai su terjerais ir taip buvo išvesta nauja šunų veislė. Iš Didžiosios Britanijos į JAV Stafordšyro terjerai atkeliavo 1870 metais, kur, kaip ir Anglijoje, buvo naudojami šunų kautynėms. Amerikoje Stafordšyro terjerai netrukus išpopuliarėjo – šie šunys buvo vertinami už jų drąsą, neišsenkančią energiją, ir, žinoma, jėgą. Kovos metu šunys negalėdavo rodyti jokios agresijos žmogui – jei taip nutikdavo, šuo būdavo nužudomas.

1936 metais amerikiečių Stafordšyro terjerai buvo pripažinti kaip nauja šunų veislė, tais pačiais metais buvo įkurtas ir šių šunų mylėtojų klubas. Į Lietuvą pirmasis amerikiečių Stafordšyro terjeras atkeliavo 1994 metais.

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: išvaizda

Amerikiečių Stafordšyro terjeras yra vidutinio dydžio: patinų aukštis ties ketera paprastai siekia 46-48,5 cm, patelių – 43-46 cm. Vidutinis svoris paprastai siekia 20-30 kg. Amerikiečių Stafordšyro terjero pečiai yra raumeningi, nugara gana trumpa, nuo keteros link užpakalinės kūno dalies šiek tiek žemėjanti. Pilvas ne per daug įtrauktas, šonkauliai užpakalinėje dalyje gana ilgi, arti vienas kito. Priekinės kojos tiesios, kaulai stambūs ir apvalūs. Letenos vidutinio dydžio, išriestos. Galva gana stambi, ryškūs skruostų raumenys. Akys apvalios, tamsios. Ausys nekerpamos, pusiau stačios.

Kailis trumpas, standus, prigludęs. Galimos įvairios kailio spalvų variacijos, tačiau visiškai balta (balta spalva turėtų dengti mažiau nei 80 procentų kailio ploto), nėra leistina. Taip pat nepageidaujamos šios kailio spalvos: rausvai ruda ir juoda su rusvoka geltona.

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: charakteris

Amerikiečių Stafordšyro terjeras – savimi pasitikintis šuo, kurį sunku išvesti iš kantrybės. Paprastai „stafukai“ yra geranoriški, puikiai sutaria su vaikais, ramiai reaguoja į nepažįstamuosius. Amerikiečių Stafordšyro terjerai puikiai prisitaiko prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, tačiau labai prisiriša prie savo šeimininkų.

Socializuoti šios veislės šunys puikiai sutaria su kitais šunimis ir kitais gyvūnais, pirmi neprovokuoja pykčių. Nors tarp amerikiečių Stafordšyro terjerų veislės šunų pasitaiko ir agresyvių individų, tačiau taip dažniausiai nutinka dėl netinkamo auklėjimo ir noro turėti piktą šunį.

Kaip ir kitų veislių šunims, „stafukams“ yra būtina dresūra ir pakankamas fizinis aktyvumas. Tai yra labai stiprūs ir ištvermingi šunys, todėl ir treniruotės turėtų būti atitinkamos. Amerikiečių Stafordšyro terjerai yra gana universalūs – nors šie šunys kartais kelia baimę, įdomu tai, kad dėl savo stabilios psichikos jie gali tapti kaniterapiniais šunims! Lietuvoje jau turime tokį pavyzdį – kalytė Nora nuo 2013 metų kartu su savo šeimininke lankosi vaikų globos, senelių namuose, rengiami individualūs seansai vaikams, rengiamos edukacinės programos švietimo įstaigose, ir t.t. Kol kas mūsų šalyje tai yra vienintelis kaniterapinis „stafukas“.

Amerikiečių Stafordšyro terjeras: priežiūra

Būtina pakankamai dėmesio skirti tinkamo veislyno pasirinkimui. Nors amerikiečių Stafordšyro terjerai yra gana sveika šunų veislė, tačiau jie gali paveldėti klubo sąnario displaziją. Renkantis veislyną svarbu įsitikinti, kad šuniukų tėvams buvo atlikti reikalingi sveikatos tyrimai.

Kaip ir kitų veislių šunis, amerikiečių Stafordšyro terjerus svarbu reguliariai skiepyti ir naudoti priemones nuo parazitų. Taip pat būtina parinkti tinkamą pašarą ir jį normuoti. Šios veislės šunys gali būti auginami nuosavame name arba bute, tačiau dėl trumpo kailio negali būti laikomi lauke.

Kailio priežiūra nereikalauja ypatingo dėmesio – pakanka pašukuoti kelis kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu – kasdien. Reikėtų reguliariai patrumpinti nagus (kartą per mėnesį), maudyti – pagal poreikį. Tam rekomenduojama rinktis pakankamai švelnų šampūną, kuris nedirgintų augintinio odos.

Amerikiečių Stafordšyro terjerams yra reikalingas pakankamas fizinis krūvis – šiems šunims patiks ir ilgi pasivaikščiojimai, ir bėgiojimas. Puikiai išvystyti šios veislės šunų raumenys leidžia užsiimti ir įvairiu šunų jėgos sportu – varžybose amerikiečių Stafordšyro terjerai neretai tampa nugalėtojais, tačiau tam reikia atitinkamų treniruočių. Šios veislės šunims yra tinkama tik pozityvi dresūra, kuri turi būti atliekama nuosekliai ir pradedama dar nuo mažumės. Tinkamai prižiūrimi amerikiečių Stafordšyro terjerai gyvena maždaug 12-15 metų. 

Privalumai