Suomių laphundas – tai šiaurietiškos išvaizdos šuo, kuriam būdingas aviganių temperamentas. Kadaise šiems šunims buvo patikėta saugoti elnių kaimenes, o šiandien suomių laphundai dažniausiai pasirenkami kaip namų augintiniai ir šeimos bičiuliai. Šios veislės šunys yra labai aktyvūs ir energingi, imlūs dresūrai, ir visada norintys įtikti savo šeimininkui. Galite būti užtikrinti, kad toks augintinis neleis nuobodžiauti – suomių laphundus auginantys žmonės teigia, kad šie šunys padėjo iš esmės pertvarkyti dienotvarkę, ir paskatino dažniau aktyviai leisti laiką.

Veislės istorija

Šiauriniai elniai buvo labai svarbūs samiams, kurie gyveno dabartinėje Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Suomijos teritorijoje. Samiai vertėsi elnininkyste, todėl jiems buvo reikalingas pagalbininkas, galinti saugoti elnių bandas. Spėjama, kad suomių laphundai elnių priežiūrai buvo naudojami jau prieš kelis šimtmečius ar dar seniau – rašytiniuose šaltiniuose yra apibūdinami šunys, kurie labai primena suomių laphundus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą norvegai ir švedai siekė standartizuoti šiuos šunis, todėl 1944 metais jau buvo priimtas pirmasis šios veislės standartas, kuris buvo parengtas Švedijoje. Suomijoje šios veislės standartas buvo aprašytas praėjus vieneriems metams. 2014 metais suomių laphundai populiariausių Suomijos šunų dešimtuke puikavosi šeštoje vietoje. Amerikoje pirmoji suomių laphundų vada gimė 1988 metais, o praėjus šešeriems metams veislė buvo pripažinta ir vietinio kinologų klubo. 1989 metais suomių laphundai pasiekė Didžiąją Britaniją, taip pat veislė buvo pristatyta ir Australijoje. Lietuvoje ši šunų veislė iki šių dienų nėra sulaukusi populiarumo.

Suomių laphundas: išvaizda

Suomių laphundas yra vidutinio dydžio šuo – patinų aukštis ties ketera siekia 50 cm, o kalyčių – apie 45 cm. Suomių laphundų kūno ilgis yra šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera, galva atrodo galinga. Kaukolės ilgis yra beveik toks pat, kaip ir plotis, būdingas išraiškingas pakaktys. Ausys gana toli viena nuo kitos, nedidelės, trikampio formos. Akys ovalios, pageidautina, kad būtų kuo tamsesnių spalvų. Nasrai platūs ir stiprūs, link nosies siaurėjantys. Lūpos standžios, prigludusios prie žandikaulių. Dantys tvirti, sąkandis žirkliškas. Kaklas vidutinio ilgio, raumeningas. Nugara plati, tiesi, juosmuo trumpas, raumeningas. Šonkauliai gana ilgi, tačiau nėra platūs, apatinė kūno linija šiek tiek kylanti į viršų. Uodega vidutinio ilgio, laikoma nuleista ar pakelta, priklausomai nuo šuns būsenos (kai šuo ramus, uodega laikoma nuleista). Priekinių kojų kaulai masyvūs, žiūrint iš priekio, kojos atrodo lygiagrečios. Letenos ovalo formos, padai tvirti ir elastingi. Galinės kojos itin tvirtos, raumeningos. Kailis labai tankus, vidutinio ilgio, gali būti šiek tiek banguotas. Galvą ir priekines kojas dengiantis kailis trumpesnis nei kitose kūno vietose. Kailis šiurkštus, atsparus vandeniui. Pavilnė labai tanki, pakelianti viršutinį kailio sluoksnį. Patinai paprastai turi puošnią „apykaklę“. Leistina bet kokia kailio spalva.