Šiurkščiaplaukis foksterjeras (Wire Fox Terrier)

Veislė:	Šiurkščiaplaukis foksterjeras
Kilmės šalis:	Didžioji Britanija
Paskirtis:	Medžioklinis, namų šuo
Spalvos:	Balta, balta ir ruda, balta ir juoda, trispalvis
Charakteris:	Draugiškas, santūrus, užsispyręs, bebaimis, budrus, linksmas, atsidavęs, kartais pavydus
Ūgis:	36-40 cm
Svoris:	7-8 kg
Ilgaamžiškumas:	12-14 metų
Kiti pavadinimai:	Wire Fox Terrier
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:	3-6 šuniukai

Šiurkščiaplaukis foksterjeras – energingas šuo, kuris labai mėgsta dėmesį ir žaidimus. Šios veislės šunys visada noriai bendrauja su vaikais, tačiau jų žaidimus svarbu prižiūrėti – foksterjeras gali grybštelėti į pirštus. Šiurkščiaplaukiai foksterjerai puikiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, gali gyventi ir nedideliame bute, ir nuosavame name. Tai – labai atsidavę šunys, kurie su savo šeimininku galėtų keliauti nors ir į pasaulio kraštą. Paprastai šios veislės šunys pripažįsta visus šeimos narius, tačiau dažniausiai išsirenka vieną žmogų, kurį laiko savo „svarbiausiu“ šeimininku.

Veislės istorija

Foksterjerų protėviai – terjerai, kurie dar 55 m. pr. Kr. medžiodavo urvinius žvėrelius. Šunų, panašių į foksterjerus, pirmasis veislės aprašymas buvo parengtas 1570 metais, tačiau vėliau buvo siekiama pagerinti tuo metu egzistavusių šunų darbines savybes. Būtent dėl šios priežasties terjerai buvo kryžminami su taksais, anglų haundais, bigliais ir fokshaundais ir net buldogais. Trumpaplaukiai foksterjerai buvo išvesti anksčiau – pirmieji šiurkščiaplaukiai foksterjerai pasirodė XX amžiaus antroje pusėje. Tuo laikotarpiu buvo siekiama sukurti tokią šunų veislę, kuri idealiai tiktų lapių medžioklei. Taigi, trumpaplaukiai foksterjerai buvo sukryžminti su šiurkščiaplaukiais terjerais. Šiurkščiaplaukis foksterjeras pirmą kartą parodoje pasirodė 1872 metais, o oficialus veislės standartas buvo parengtas 1876 metais. XX amžiaus pradžioje šiurkščiaplaukiais foksterjerais labai susižavėjo damos, kurios norėjo turėti ištikimą (ir gražų!) kompanioną. Auginti tokį šunį buvo tarsi prestižo reikalas, todėl veislės populiarumas smarkiai išaugo – savo „piką“ šiurkščiaplaukiai foksterjerai pasiekė XX amžiaus 5-6 dešimtmetyje. Pirmojo pasaulinio karo metais keletas foksterjerų buvo apdovanoti už nuopelnus tėvynei, o 1928 -1930 metais šiurkščiaplaukis foksterjeras tapo admirolo Berdo ekspedicijos į Antarktidą dalyviu. Įdomu tai, kad net ir didelis šiurkščiaplaukių foksterjerų populiarumas veislei nepadarė didelės žalos, ir iki šių dienų veislė pakito visai nedaug.

Šiurkščiaplaukis foksterjeras: išvaizda

Šiurkščiaplaukis foksterjeras yra gana nedidelis šuo: aukštis ties ketera siekia maždaug 36-40 cm, svoris paprastai yra mažesnis nei 9 kilogramai. Aukštis ties ketera ir kūno ilgis yra labai panašūs, todėl kūnas yra kvadrato formos. Krūtinė gerai išvystyta, liemuo kiek įtrauktas. Priekinės kojos tiesios, lygiagrečios, galinės kiek įstrižos. Pėdos nedidelės, apvalios. Uodega vidutinio ilgio, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama. Snukis siauras, gana ilgas, kampuotas. Kaklas gana storas, raumeningas, gana ilgas. Akys nedidelės, apvalios, gyvybingos, tamsių spalvų. Ausys mažos, palinkusios į priekį, pageidaujama, kad ausys nebūtų pernelyg nulėpusios. Dengiamasis kailio sluoksnis šiurkštus, storas, banguotas, vidutinio ilgio. Pavilnė minkšta ir tanki, gana trumpa. Šiurkščiaplaukio foksterjero snukis apaugęs ilgesniais plaukais, kurie formuoja „ūsus“ ir „barzdą“. Kailio spalva – balta su juodomis, rudomis ir gelsvomis dėmėmis.

Šiurkščiaplaukis foksterjeras: charakteris

Šeimoje šiurkščiaplaukis foksterjeras norėtų būti lyderiu, todėl labai svarbu dar nuo mažumės nustatyti tam tikras ribas. Šeimininkai turi būti pakankamai tvirti, nustatytų taisyklių vertėtų nelaužyti – jei vienas šeimos narys tam tikrą elgesį toleruos, o kitas – ne, šuo paprasčiausiai nesupras, kas yra leistina. Šios veislės šunys tiesiog dievina aktyvią veiklą, todėl šeimininkai turėtų būti pakankamai judrūs. Šiurkščiaplaukis foksterjeras tikrai džiaugsis, jei su savo šeima dažnai važiuos į mišką, eis pasivaikščioti po parką, ir t.t. Jei šeimininkai sportuoja – dar geriau! Foksterjeras su mielu noru risnos šalia dviračio ar su šeimininku bėgios krosus. Šių šunų medžioklės instinktas yra labai stiprus, todėl svarbu būti atsargiems, jei augintinį nuspręsite paleisti nuo pavadėlio. Šiurkščiaplaukiai foksterjerai ne visada sutaria su kitais šunimis, vyriškos lyties atstovams būdinga dominuoti kitų patinų atžvilgiu. Jei su kitais gyvūnais foksterjeras augs dar nuo mažumės, tokiu atveju problemų neturėtų kilti. Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra sumanūs šunys, tačiau ne visada noriai pasiduoda dresūrai. Svarbu atrasti tinkamus motyvacijos metodus, ir tai leis pasiekti geriausių rezultatų.

Šiurkščiaplaukis foksterjeras: priežiūra

Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra gana sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų ligų atvejų. Kai kurie šios veislės atstovai serga epilepsija, taip pat pasitaiko kurtumo atvejų, galimos odos problemos. Rinkdamiesi veislyną būtinai pasidomėkite šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai leis įsigyti tikrai sveiką augintinį. Šiurkščiaplaukiai foksterjerai paprastai nėra išrankūs maistui, tačiau svarbu parinkti tokį, kuris augintiniui tiktų, ir jį normuoti. Šios veislės atstovai ne visada jaučia saiką, todėl galimas nutukimas. Didelio dėmesio pareikalaus tokio augintinio aktyvumas – jei šiurkščiaplaukis foksterjeras negaus pakankamo fizinio krūvio, jis gali tapti irzlus bei užsiimti destruktyvia veikla. To visada norėtųsi išvengti, todėl prieš įsigydami augintinį gerai pagalvokite, ar jam galėsite skirti pakankamai dėmesio. Šiurkštus kailis turi būti šukuojamas bent kelis kartus per savaitę, kas kelis mėnesius teks apsilankyti profesionalioje šunų kirpykloje, kur kailis bus tinkamai pakerpamas. Maudyti šios veislės šunis reikėtų tik tada, kai tai yra būtina. Vertėtų skirti šiek tiek dėmesio foksterjero dantų priežiūrai – juos patartina valyti maždaug kas savaitę.