Švedijos valhundas (Swedish Vallhund)

Veislė:	Švedijos valhundas
Kilmės šalis:	Švedija
Paskirtis:	Namų šuo, sargšunis
Spalvos:	Pilka, rausvai ruda, pilkai ruda
Charakteris	Protingas, draugiškas, energingas, budrus, bebaimis
Ūgis:	29-34 cm
Svoris:	9-14,5 kg
Ilgaamžiškumas:	12-14 metų
Kiti pavadinimai:	Swedish Vallhund, Vallhund, Swedish Cattle Dog
Hipoalerginis:	Ne
Vados dydis:

Švedijos valhundas – energingas ir labai judrus šuo. Nors dėl ilgo kūno ir trumpų kojų šuo atrodo tikrai nesportiškai, tačiau išvaizda apgaulinga! Galite būti labai nustebinti šių šunų energija bei greičiu, šie šunys gali puikiai pasirodyti įvairaus šunų sporto rungtyse. Švedijos valhundai yra labai prieraišūs šunys, noriai leidžiantys laiką su savo šeimininkais. Vienatvė šiems šunims yra vienas siaubingiausių dalykų, todėl prieš įsigydami tokį šunį gerai pagalvokite, ar jam galėsite skirti pakankamai daug laiko.

Veislės istorija

Švedijos valhundai yra giminingi valų korgiams, tačiau iki šiol nėra žinoma, kuri veislė išvesta anksčiau. Nors Švedijos valhundai yra maždaug tūkstantį metų egzistuojanti šunų veislė, tačiau ji buvo pripažinta ne taip ir seniai. Anksčiau švedų valhundai buvo vadinti vikingų šunimis, buvo auginti ten, kur ūkininkai turėjo gana dideles gyvulių bandas. Nors kurį laiką veislė buvo gana populiari, tačiau 1942 metais švedų valhundus teko gelbėti nuo išnykimo. 1948 metais švedų kinologų klubas pripažino šią šunų veislę, ir suteikė Švedijos valhundų pavadinimą („valhundas“ reiškia „aviganis“). 1974 metais pirmieji šios veislės atstovai pateko į Angliją (Anglijos kinologų draugija veislę užregistravo 1980 metais). Amerikoje Švedijos valhundų klubas buvo įkurtas 1978 metais. Šiuo metu veislė itin mėgstama Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Pirmasis švedų valhundas į Lietuvą atkeliavo gana vėlai – 2009 metais.

Švedijos valhundas: išvaizda

Švedijos valhundas – raumeningas, kompaktiško sudėjimo šuo, kuriam būdingas pailgas kūnas. Kūno aukščio ir ūgio ties ketera santykis yra 2:3. Patinų ūgis siekia 31-34 cm, kalių – 29-32 cm. Maksimalus leistinas ūgis – 40,5 cm. Svoris gali svyruoti nuo 9 iki 14,5 kg. Kojos trumpos, raumeningos, pėdos nedidelės, ovalios. Galva ilga, žiūrint iš viršaus, pleišto formos. Akys vidutinio dydžio, tamsiai rudos su juodais apvadais. Ausys taip pat vidutinio dydžio, stačios, smailiais galiukais. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Lūpos prigludusios, juodos spalvos. Uodega vidutinio ilgio (maždaug 10 cm), riesta, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama. Kailis vidutinio ilgio, atsparus vandeniui. Galvos, kaklo, krūtinės ir užpakalinių kojų srityse kailis ilgesnis nei kitose kūno vietose. Pavilnė glotni, tanki ir minkšta. Kailis gali būti sabalo spalvos (pilkas arba plieno atspalvio), pilkšvai ar gelsvai rudas, raudonai geltonas su šviesesnėmis dėmėmis. Pageidautina, kad krūtinė, papilvė, kojų apatinės dalys ir užpakalis būtų šviesesnio atspalvio, o nugara, kaklas ir kūno šonai – tamsesnio. Nedidelės baltos dėmelės nėra laikomos trūkumu, tačiau pageidautina, kad jos nedengtų daugiau nei trečdalio kūno.

Švedijos valhundas: charakteris

Švedijos valhundai puikiai sutaria su vaikais, su kuriais visada noriai žaidžia. Šios veislės šunys labai saugo vaikus nuo nepažįstamųjų (Švedijos valhundai nemėgsta nepažįstamų žmonių, pelnyti šių šunų palankumą nėra labai paprasta). Šios veislės šunys puikiai sutaria su šunimis bei kitais gyvūnais, gali sugyventi su kate. Švedijos valhundai labai prisiriša prie savo šeimininkų, su jais norėtų praleisti kuo daugiau laiko. Šie šunys yra labai judrūs, jiems yra reikalingas gana didelis fizinis krūvis. Galite būti tikri, kad augintinis labai džiaugsis, jei su juo eisite į ilgus pasivaikščiojimus, kartu žaisite kieme, ir t.t. Šie šunys visada nori įtikti savo šeimininkui, todėl juos dresuoti tikrai nebus labai sudėtinga. Galite pagalvoti apie tam tikro šunų sporto užsiėmimų lankymą – tai padės šuniui išsikrauti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, todėl namuose augintinis bus ramus.

Švedijos valhundas: priežiūra

Švedijos valhundai yra sveika šunų veislė, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų sveikatos sutrikimų. Vienas jų – tai klubo sąnario displazija, gali pasitaikyti akių ligų bei stuburo išvaržos atvejų. Genetinių sveikatos sutrikimų bus galima išvengti, jei rinkdamiesi veislyną pasidomėsite šuniukų tėvų sveikatos istorija ir atliktais tyrimais. Švedijos valhundai paprastai yra gana valgūs, išrankumas maistui pasitaiko retai (dažniausiai – dėl pernelyg didelio lepinimo). Svarbu tai, kad parinktas pašaras būtų visavertis, taip pat visada rekomenduojama normuoti duodamo maisto kiekį (tai padės išvengti nutukimo). Maudyti šios veislės šunis reikėtų kuo rečiau – tik tada, kai tai yra būtina. Šukuoti patartina kelis kartus per savaitę, šėrimosi laikotarpiu geriausią tą atlikti kasdien. Taip pat svarbu reguliariai patrumpinti augintinio nagus bei išvalyti dantis. Jei šuniui lakstant parketu ar kita grindų danga girdimas „caksėjimas“, tai reiškia, kad laikas patrumpinti nagučius. Prie šios procedūros geriausia pratinti dar nuo mažumės – jei nesate tikri, kad mokėsite tai tinkamai atlikti, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, kuris parodys, kaip tą padaryti. Didelio dėmesio pareikalaus Švedijos valhundo aktyvumas – svarbu pasirūpinti ne vien tik tuo, kad augintinis pakankamai išsilakstytų, bet taip pat ir šuns protiniu lavinimu. Švedijos valhundai yra labai gudrūs šunys, todėl juos naujų dalykų mokykite visą gyvenimą. Svarbu atminti, kad protinė mankšta šunį gali išvarginti ne ką mažiau nei ilgas lakstymas be pavadėlio!