Švedijos valhundas – energingas ir labai judrus šuo. Nors dėl ilgo kūno ir trumpų kojų šuo atrodo tikrai nesportiškai, tačiau išvaizda apgaulinga! Galite būti labai nustebinti šių šunų energija bei greičiu, šie šunys gali puikiai pasirodyti įvairaus šunų sporto rungtyse. Švedijos valhundai yra labai prieraišūs šunys, noriai leidžiantys laiką su savo šeimininkais. Vienatvė šiems šunims yra vienas siaubingiausių dalykų, todėl prieš įsigydami tokį šunį gerai pagalvokite, ar jam galėsite skirti pakankamai daug laiko.

Veislės istorija

Švedijos valhundai yra giminingi valų korgiams, tačiau iki šiol nėra žinoma, kuri veislė išvesta anksčiau. Nors Švedijos valhundai yra maždaug tūkstantį metų egzistuojanti šunų veislė, tačiau ji buvo pripažinta ne taip ir seniai. Anksčiau švedų valhundai buvo vadinti vikingų šunimis, buvo auginti ten, kur ūkininkai turėjo gana dideles gyvulių bandas. Nors kurį laiką veislė buvo gana populiari, tačiau 1942 metais švedų valhundus teko gelbėti nuo išnykimo. 1948 metais švedų kinologų klubas pripažino šią šunų veislę, ir suteikė Švedijos valhundų pavadinimą („valhundas“ reiškia „aviganis“). 1974 metais pirmieji šios veislės atstovai pateko į Angliją (Anglijos kinologų draugija veislę užregistravo 1980 metais). Amerikoje Švedijos valhundų klubas buvo įkurtas 1978 metais. Šiuo metu veislė itin mėgstama Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Pirmasis švedų valhundas į Lietuvą atkeliavo gana vėlai – 2009 metais.

Švedijos valhundas: išvaizda

Švedijos valhundas – raumeningas, kompaktiško sudėjimo šuo, kuriam būdingas pailgas kūnas. Kūno aukščio ir ūgio ties ketera santykis yra 2:3. Patinų ūgis siekia 31-34 cm, kalių – 29-32 cm. Maksimalus leistinas ūgis – 40,5 cm. Svoris gali svyruoti nuo 9 iki 14,5 kg. Kojos trumpos, raumeningos, pėdos nedidelės, ovalios. Galva ilga, žiūrint iš viršaus, pleišto formos. Akys vidutinio dydžio, tamsiai rudos su juodais apvadais. Ausys taip pat vidutinio dydžio, stačios, smailiais galiukais. Žandikauliai tvirti, sąkandis žirkliškas. Lūpos prigludusios, juodos spalvos. Uodega vidutinio ilgio (maždaug 10 cm), riesta, Europos Sąjungos šalyse nėra trumpinama. Kailis vidutinio ilgio, atsparus vandeniui. Galvos, kaklo, krūtinės ir užpakalinių kojų srityse kailis ilgesnis nei kitose kūno vietose. Pavilnė glotni, tanki ir minkšta. Kailis gali būti sabalo spalvos (pilkas arba plieno atspalvio), pilkšvai ar gelsvai rudas, raudonai geltonas su šviesesnėmis dėmėmis. Pageidautina, kad krūtinė, papilvė, kojų apatinės dalys ir užpakalis būtų šviesesnio atspalvio, o nugara, kaklas ir kūno šonai – tamsesnio. Nedidelės baltos dėmelės nėra laikomos trūkumu, tačiau pageidautina, kad jos nedengtų daugiau nei trečdalio kūno.