Švedų elkhundas (Swedish Elkhound)

Švedų elkhundas (Swedish Elkhound)

Veislė: Švedų elkhundas
Kilmės šalis: Švedija
Paskirtis: Namų šuo, medžioklis
Spalvos: Šviesiai ir tamsiai pilka
Charakteris: Energingas, ištvermingas, stiprus, nepriklausomas, drąsus, judrus, tačiau dažniausiai būna ramus namuose
Ūgis: 52-63,5 cm
Svoris: 23-30 kg
Ilgaamžiškumas: 11-14 metų
Kiti pavadinimai: Jemtlando špicas, Jemthundas, Švedų špicas, Swedish Elkhound, Jämthund
Hipoalerginis: Ne
Vados dydis:  

Švedų elkhundai yra labai stiprūs ir ištvermingi, todėl nuo seno naudojami meškų ir lūšių medžioklėje. Šios veislės šunims būdinga drąsa ir neišsenkanti energija, tačiau namuose švedų elkhundai įprastai yra ramūs ir abejingi. Kaip ir kitiems medžiokliniams šunims, švedų elkhundams būdingas gana nepriklausomas charakteris, tačiau tuomet, jei šuo yra tinkamai dresuojamas, galima būti užtikrintiems, kad augintinis nepabėgs. Kol nesate užtikrinti, kad šuo pašauktas sugrįš, nepaleiskite švedų elkhundo lakstyti be pavadėlio, nes pamatęs ar užuodęs potencialų grobį gali imti jį vytis. Nors šios veislės šunys gali būti auginami ir nuosavuose namuose, ir butuose, tačiau svarbu žinoti, kad šie šunys loja gana garsiai, ir tą daro ganėtinai dažnai. Auginant šunį bute tai gali būti didelė problema, nes kaimynai gali imti skųstis dėl keliamo triukšmo.

svedu elkhundas swedish elkhoundsvedu elkhundas swedish elkhound

Veislės istorija

Švedų elkhundas yra labai senos veislės atstovas, tačiau iki šiol nėra žinoma, kaip ši veislė susiformavo. Švedijoje šie šunys buvo randami jau tada, kai pradėta Švedijos provincijos Jemtlando kolonizacija. Ilgą laiką norvegų ir švedų elkhundai buvo laikomi ta pačia šunų veisle, tačiau vėliau jos buvo pripažintos atskiromis. Nors šios dvi veislės turi gana nemažai panašumų, tačiau norvegų elkhundai yra šiek tiek mažesni ir smulkesni. Švedų elkhundai kaip atskira šunų veislė buvo pripažinta 1946 metais. Jungtinės Karalystės kinologų klubas švedų elkhundus kaip atskirą šunų veislę pripažino tik 2006 metais. Amerikoje ir Kanadoje vis dar diskutuojama, ar šios dvi šunų veislės gali būti laikomos savarankiškomis. Šiandien ši šunų veislė yra populiariausia Skandinavijoje.

svedu elkhundas swedish elkhoundsvedu elkhundas swedish elkhound

Švedų elkhundas: išvaizda

Švedų elkhundas yra gana didelis šuo: patinų aukštis ties ketera siekia 57-63,5 cm, o kalyčių – 52-60 cm. Patinai yra ne tik aukštesni, bet taip pat ir stambesni, įprastai šių šunų svoris siekia 23-30 kg. Švedų elkhundo kūnas yra tvirto sudėjimo, būdingos aiškios linijos, kūno ilgis yra šiek tiek didesnis nei aukštis ties ketera. Galva ilga, tarp ausų gana plati, kaklas ilgas, raumeningas. Ausys išaugusios aukštai, stačios, galiukai smailūs. Akys ovalo formos, išraiškingos, tamsiai rudos spalvos. Nosis plati, juodos spalvos. Uodega išaugusi aukštai, vidutinio ilgio, tolygaus pločio. Kailis gana trumpas, švelnus, viršutinis kailio sluoksnis prigludęs. Poplaukis minkštas, tankus, pageidautina, kad būtų kreminės spalvos. Leistinos kailio spalvos: šviesiai pilka arba tamsiai pilka.

Švedų elkhundas: charakteris

Švedų elkhundas puikiai sutaria su visais šeimos nariais, noriai bendrauja su vaikais. Šios veislės šunys niekada neatsisako aktyvios veiklos, todėl švedų elkhundas labiausiai tinka tiems žmonėms, kurie dažnai leidžia laiką gamtoje. Ankstyvame augintinio amžiuje būtina pasirūpinti šuns socializacija ir dresūros pagrindais. Jauni šios veislės šunys yra labai imlūs dresūrai, noriai mokosi naujų dalykų. Dresūros užsiėmimai turėtų būti pakankamai trumpi ir labai motyvuojantys, nes tik tokiu atveju bus galima tikėtis puikių rezultatų. Su kitais šunimis švedų elkhundai sutaria ne visada, todėl ankstyvame augintinio amžiuje vertėtų pratinti prie kitų šunų. Jei švedų elkhundas nuo mažumės augs su kate, su ja gali sutarti, tačiau graužikus ar paukščius šios veislės šunys dažniausiai laiko savo grobiu. Švedų elkhundai nepažįstamaisiais nepasitiki, jiems būdingas gana didelis sargumas. Jei šios veislės šunys yra tinkamai apmokomi, jie gali tapti puikiais sargais ar net tarnybiniais šunimis. Taip pat švedų elkhundams gali sektis įvairus šunų sportas – tereikia skirti laiko bei pastangų šių šunų dresūrai.

Švedų elkhundas: priežiūra

Švedų elkhundai pasižymi gana stipria sveikata, šios veislės atstovai dažniausiai gyvena 11-14 metų. Kadangi tai tikrai nėra labai populiari veislė, švedų elkhundų veisimas yra atliekamas labai atsakingai, ir įvairių genetinių susirgimų dažniausiai pavyksta išvengti. Jei nuspręsite įsigyti šios veislės šunį, pasidomėkite, ar šuniukų tėvams buvo atlikti klubo sąnario displazijos ir alkūnės sąnario displazijos tyrimai, – šie susirgimai didelių veislių atstovus vargina ne taip ir retai. Taip pat yra užfiksuota, kad kai kurie šios veislės šunys sirgo kepenų ligomis, susidūrė su klausos problemomis ir buvo varginami odos alergijų. Ieškant tinkamiausio veislyno visada svarbu gauti kuo daugiau informacijos apie šuniukų tėvų sveikatą, nes tai gali padėti išsirinkti tikrai sveiką augintinį. Švedų elkhundai dažniausiai yra labai ėdrūs, todėl duodamo pašaro kiekį vertėtų normuoti. Nors šie šunys pašarui tikrai nėra išrankūs, tačiau kiekvieno šeimininko užduotis – pasirūpinti, kad šuo gautų visų reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Kailio priežiūrai reikės skirti gana nemažai dėmesio: vertėtų nusiteikti, kad šėrimosi laikotarpiu namuose šuns plaukų bus labai daug, todėl augintinį reikės šukuoti kiekvieną dieną. Maudyti švedų elkhundą reikėtų tik tada, kai tai yra neišvengiama, nes šių šunų kailis džiūva ganėtinai lėtai. Patartina reguliariai patrumpinti šuns nagus ir kartą per savaitę išvalyti dantis – prie šių procedūrų augintinį reikėtų pratinti dar nuo mažumės.

PatarimuPasaulis.lt

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 (4 balsai (-ų))